Juozas Grušas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 2:
==Biografija==
Pirmasis J. Grušo mokytojas buvo lietuvių poetas [[Jonas Krikščiūnas-Jovaras]], kuris išmokė rašto ir sudomino literatūra. Vėliau baigė [[Sutkūnai|Sutkūnų]] pradžios mokyklą. Savarankiškai pasimokęs, [[1920]] m. įstojo į [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnaziją]], kurią [[1924]] m. baigė. [[1924]]–[[1931]] m. mokėsi [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] Teologijos-filosofijos fakultete. [[1928]] m. buvo „Šatrijos“ draugijos pirmininkas. 1931 m. dėstė [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] ir istoriją [[žydai|žydų]] mokytojų pedagoginiuose „Tarbut“ kursuose.
 
1931 m. kartu su [[Balys Sruoga|Baliu Sruoga]] inicijavo Lietuvos rašytojų draugijos įsteigimą, [[1937]]–[[1938]] m. buvo šios draugijos pirmininkas. [[1928]]–[[1939]] m. redagavo katalikišką savaitraštį „Mūsų laikraštis“.
 
[[1940]]–[[1941]] m. dirbo Valstybinėje leidykloje Grožinės literatūros skyriaus atsakinguoju redaktoriumi. [[1941]]–[[1949]] m. gyveno žmonos gimtinėje [[Joniškis|Joniškyje]], mokytojavo, ūkininkavo. 1949 m. sugrįžo į Kauną, atsidėjo vien literatūriniam darbui. Nuo [[1948]] m. [[Lietuvos rašytojų sąjunga|LSSR rašytojų sąjungos]] narys. Palaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e.
 
==Kūryba==
Pirmoji knyga „Ponia Bertulienė“ pasirodė spaudoje [[1928]] m., o didžiausią populiarumą pelnė [[romanas]] „Karjeristai“ ([[1935]] m.).
Nuo šeštojo dešimtmečio J.Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu.
 
Parašė buitines ir istorines [[drama]]s:
* „Dūmai“ („Smalkės“, [[1956]] m.)
* „[[Herkus Mantas]]“ ([[1957]] m.)
* „[[Švitrigaila]]“ ([[1975]] m.)
* „Unija“ ([[1977]] m.)
* „Gintarinė vila“ ([[1979]] m.)
* „Meilė, džiazas ir velnias“ ([[1967]] m.)
 
Daugelis jų pastatytos [[Kauno dramos teatras|Kauno dramos teatre]]. Šimtmečio spektakliu pripažinta „[[Barbora Radvilaitė]]“ ([[1972]] m.).
Eilutė 24:
[[1980]]–[[1981]] m. išleisti penki J.Grušo „Raštų“ tomai. [[1984]] m. išėjo pjesių rinkinys „[[Mykolas Glinskis]]“, o [[1986]] m. – [[apsakymas|apsakymų]] ir [[novelė|novelių]] rinkinys „Gyvų sienojų namai“.
 
1957 m. paskirta Valstybinė premija už tragediją „Herkus Mantas“, [[1976]] m. – už pjeses „Švitrigaila“, „Barbora Radvilaitė“ ir „Pijus nebuvo protingas“.
 
[[1962]] m. J.Grušui suteiktas [[Lietuvos SSR]] nusipelniusio meno veikėjo, [[1971]] m. – Liaudies rašytojo garbės vardas. [[1972]] m. sukurtas portretinis biustas (skulpt. Danutė Danytė). [[1976]] m. Lietuvos kino studijoje sukurtas dokumentinis filmas „Laimingasis – tai aš“ (scenarijaus autoriai Petras Palilionis ir Vytenis Imbrasas). Tais pačiais metais skulptorė Danutė Danytė-Varnauskienė sukūrė biustą „Dramaturgas Juozas Grušas“. [[1989]] m. rašytojo namuose [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]] pradeda veikti [[Maironis|Maironio]] lietuvių literatūros muziejaus filialas – Juozo Grušo memorialinis muziejus.
 
==Literatūra==
* Petras Palilionis. Svajojęs gražų gyvenimą: apmatai Juozo Grušo portretui. - V.: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 2001. - 491, [1] p., [24] iliustr. lap. - ISBN 9986-39-192-X
 
==Nuorodos==
{{wikiquote}}
* [http://anthology.lms.lt/texts/53/autor_l.html Trumpa biografija]
* [http://www.muziejai.lt/Kaunas/gruso_virtuali_paroda.htm Virtuali paroda]
* [http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20020206/kult_01.html Rašytojo muziejus]
 
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai|Grušas, Juozas]]