Julius Juzeliūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Julius Juzeliūnas''' ([[1916]] m. [[vasario 20]] d. Čepolės k. (dab. [[Latvija]], [[Bauskė]]s raj.), [[Žeimelis|Žeimelio]] valsč., [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskr.]] - [[2001]] m. [[birželio 15]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, mokslininkas – humanitarinių mokslų (muzikologijos) habilituotas daktaras.

Lankė Žeimelio pradžios mokyklą, savarankiškai išmoko griežti [[smuikas|smuiku]], skambinti [[gitara]] ir [[fortepijonas|fortepijonu]], groti [[klarnetas|klarnetu]]. Giedojo Žeimelio bažnyčios chore ir iš jo vadovo [[Juozas Pėželis|Juozo Pėželio]] išmoko vargonuoti. Nuo [[1935]] m. jau pavaduodavo savo mokytoją, kai jis išvykdavo į [[Klaipėda|Klaipėdoje]] rengiamus muzikos mokytojų kursus. Vėliau J. Juzeliūnas gavo vargonininko vietą [[Kyburiai|Kyburių]] ([[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio raj.]]) parapijoje.

[[1937]]–[[1939]] m. tarnavo [[Lietuvos kariuomenė]]je ir vadovavo karių chorui. [[1939]]–[[1944]] m. [[Šiauliai|Šiaulių]] muzikos mokykloje mokėsi vargonuoti (dėst. [[Juozas Karosas]]), griežti altu (dėst. P. Mariukas), skambinti fortepijonu (dėst. I. Prielgauskas ir [[Julius Gaidelis]]) ir muzikos teorijos disciplinų (dėst. J. Karosas). Mokydamasis griežė altu mokyklos moksleivių styginių orkestre (dirigentas J. Karosas) ir miesto muzikinio teatro simfoniniame orkestre (dirigentas [[Petras Armonas]]).

Šiauliuose J. Juzeliūnas apie dvejus metus vargonininkavo Jėzuitų bažnyčioje, vadovavo vaikų ir nedideliam, bet pajėgiam mišriajam chorui, kuris atlikdavo [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] klasikų religinę muziką, [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]] mišias, Juozo Karoso, [[Jonas Dambrauskas|Jono Dambrausko]] ir Juliaus Gaidelio giesmes. Be pamaldų bažnyčioje, choras pasirodydavo viešuose koncertuose Šiauliuose ir kitur.

[[1944]]–[[1948]] m. [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]] studijavo kompoziciją (prof. [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]] klasė); instrumentuotę dėstė [[Antanas Budriūnas]], fortepijono discipliną S. Vainiūnas, muzikos kūrinių analizę J. Nabažas. Studijų metais vargonininkavo [[Kauno jėzuitų bažnyčia|Kauno jėzuitų bažnyčioje]], kaip vargonininkas pasirodydavo ir viešuose koncertuose.

[[1946]]–[[1948]] m. vadovavo [[LKKI|Lietuvos kūno kultūros instituto]] studentų chorui ir įvairiems vokaliniams ansambliams, koncertavo [[Kaunas|Kaune]] ir periferijoje. Konservatoriją baigęs su pagyrimu, [[1949]]–[[1952]] m. studijavo kompoziciją [[Leningradas|Leningrado]] [[Nikolajus Rimskis-Korsakovas|N. Rimskio-Korsakovo]] valstybinės konservatorijos aspirantūroje (prof. V. Vološinovo klasė). [[1954]] m. apgynė kandidatinę disertaciją „Lietuvių liaudies daina kai kurių lietuvių tarybinių kompozitorių simfoninėje kūryboje“, o [[1972]] m. – daktaro disertaciją „Akordo sandaros klausimu“ (išleista 1972 m.). Kaip mokslininkas J. Juzeliūnas tyrinėjo lietuvių muzikos folklorą (sudarė jo klasifikavimo sistemą pagal melodijų atraminius tonus) ir egzotiškas neeuropines muzikines kultūras – tuo tikslu lankėsi [[Afrika|Afrikos]] ir [[Azija|Azijos]] šalyse.

Nuo 1948 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, [[1954]]–[[1966]] m. – valdybos pirmininko pavaduotojas, vėliau – valdybos tarybos narys. Nuo [[1957]] m. – Kompozicijos katedros docentas, nuo [[1970]] m. – profesorius, išugdė daugiau kaip 40 kompozitorių. [[1991]]–[[1995]] m. buvo Lietuvos mokslo tarybos narys. Padėjo organizuoti dainų šventes ir kitus kultūros renginius.

Kompozitorius sukūrė daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai operos „Sukilėliai„ ([[1957]] m.) ir „Žaidimas“ ([[1968]] m.), [[baletas]] „Ant marių kranto“ ([[1953]] m.), 6 simfonijos ir kiti simfoniniai bei kameriniai kūriniai. Minėtina vokalinė-simfoninė poema „Pelenų lopšinė“ ([[1963]] m.), trečioji simfonija „Žmogaus lyra“ ([[1965]] m.), simfonija-oratorija „Cantus magnificat“ ([[1979]]), penktoji simfonija „Lygumų giesmės“ ([[1982]] m.) ir šeštoji „Patarlių simfonija" ([[1987]]–[[1991]] m.). Šiuose kūriniuose svarbūs choriniai epizodai, kuriems atlikti reikia gana pajėgių kolektyvų.

Chorai yra pamėgę J. Juzeliūno dainas a cappella „Sudeginkit mane“, „Akmenėlis turi šaltą širdį“, „Bangų barami“, išplėtotą J. Naujalio dainą „Lietuva brangi" ir kt.

* ZUBRICKAS, Boleslovas. ''Pasaulio lietuvių chorvedžiai'': enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. (informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas)

* JUZELIŪNAS, Julius. ''Straipsniai. Kalbos. Pokalbiai. Amžininkų atsiminimai''. Vilnius: Rašytojų s-gos l-kla, 2002.672 p.