Jukatekų majų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 9:
iso639-3=yua|
sil=}}
'''Jukatekų majų kalba''' - [[majų kalbos|majų kalba]], vartojama Meksikos [[Jukatano pusiasalis|Jukatano pusiasalyje]], šiaurės [[Belizas|Belize]] bei [[Gvatemala|Gvatemalos]] regionuose. Vietiniai gyventojai ją vadina tiesiog majų kalba, tačiau lingvistai įvedė jukatekų terminą, idant atskirtų nuo kitų majų kalbų (pvz., [[kiče kalba|kiče]], ica). Meksikos [[Jukatanas (valstija)|Jukatano]], [[Kintana Roo]] ir [[Kampečė (valstija)|Kampečės]] valstijose yra išlikę daug žmonių, kurie šią kalbą vartoja kaip gimtąją.
 
== Fonologija ==
 
Charakteringa jukatekų kalbos (kaip ir kitų majų kalbų) savybė - ejektyviniai priebalsiai /p'/, /k'/, /t'/. Jie kartais vadinami [[glotalizacija|glotalizuotais]] ir tariami daugiau ar mažiau panašiai kaip jų neabruptyviniai atitikmenys. Kalba prieš šiuos ženklus trumpam nutrūksta, o paskui išsilaisvina skleisdama sprogstamą garsą. Šie garsai rašytinėje kalboje žymimi apostrofais po raidės (pvz., ''t'áan'' - kalba, ''táan'' - krūtinė). Iki XX a. šie apostrofai naudoti retai, tačiau dabar jų populiarumas didėja.
 
Jukatekų majų kalba yra viena iš trijų majų kalbų (drauge su uspantekų ir vienu iš [[cocilių kalba|cocilių]] dialektų) išvysčiusių toninę sistemą. Išskiriamas aukštasis ir žemasis tonas. Viršutinis tonas atpažįstamas kirčio pagalba (á í é ó ú). Taip pat būdinga balsių laringizacija, pvz., daugiskaitos [[priesaga|priesagoje]] ''-o'ob''.
Eilutė 19:
== Gramatika ==
 
Kaip praktiškai visose majų kalbose, jukatekų majų kalboje sakinys pradedamas [[tarinys|tariniu]]. Žodžių tvarka gali varijuoti tarp veiksmažodis-objektas-subjektas ir veiksmažodis-subjektas-objektas, nors pirmasis variantas labiau paplitęs. Jukatekų kalba kaip ir [[grenlandų kalba|grenlandų]], [[gvaranių kalbos]]e, kinų kalbos šiaurinuose dialektuose, neturi laiko kategorijos. Informacija apie laiką užkoduota veiksle ir sužinoma iš bendro konteksto. Taip pat unikali savybė - nebuvimas laiką jungiančių elementų, pvz., „prieš - paskui“.
 
== Raštas ==
 
Dar ikikolumbiniu laikotarpiu [[majai]] turėjo savo [[majų raštas|hieroglifinį raštą]]. Greičiausiai jis buvo naudojamas užrašyti čoltų kalbą, tuo metu buvusią regiono ''[[lingua franca]]''. Tačiau yra įrodymų, kad majų raštas laikui bėgant buvo naudojamas užrašyti vis kitą majų kalbą, visų pirma jukatekų. Dabar kalba naudoja [[lotyniška abėcėlė|lotynišką raidyną]]. Jis XVI a. buvo įvestas ispanų, kad jukatekų žodžius būtų galima transkribuoti. Nuo to laiko išliko pasenusios ispaniškos ortografijos normos, pvz., raidė x, žyminti postalveoliarinį frikatyvą, tariamą kaip š. Ispanų kalboje šis garsas virto j (ch).
 
== Naudojimas ==
Eilutė 30:
 
== Nuorodos ==
* [http://www.ethnologue.com/show_language.asp?code=yua Ethnologue informacija]
 
[[Kategorija:Majų kalbos]]