Jonas Beržanskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 baitai pašalinti ,  prieš 14 metų
S
wiki sintakse 3
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 3:
== Biografija ==
 
[[Gediminaičiai|Gediminaičių]] [[kunigaikštis|kunigaikščio]] Jono Beržanskio vidurinysis sūnus. [[1883]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių berniukų gimnaziją]]. [[1888]] m. baigė [[Peterburgo universitetas|Petrapilio universiteto]] [[matematika|matematikos]] fakultetą.
 
Išsilavinusiems lietuviams [[caras|caro]] vyriausybė trukdė dirbti Lietuvoje. Todėl Jonas išvyko į [[Varšuva|Varšuvą]] ir ten susirado tarnybą. Čia jis susipažino su [[Vincas Kudirka|V. Kudirka]], kartu su juo įsteigė laikraštį [[Varpas (laikraštis)|Varpas]] ir tapo vienu aktyviausių jo bendradarbių, pasirašydamas Dagio, j-b, Klausučio slapyvardžiais. [[1889]], [[1890]], [[1892]]–[[1895]] m. „Varpe“ skelbė publikacijas svarbiais to meto visuomeniniais klausimais. Vėliau atsidėjo istoriniams tyrinėjimams ir rečiau rašė į spaudą, pamažu nutolo ir nuo visuomeninio darbo. Daug laiko praleisdavo archyvuose, ieškodamas įrodymų, kad Pluogų Beržanskų giminė yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Gediminas|Gedimino]] palikuonys, o jų giminės pilna pavardė – Gediminas-Beržanskis-Klausutis.
 
1892 m. dirbo Petrapilyje, [[1893]] m. – [[Krasnoufimskas|Krasnoufimske]], vėliau – [[Alūksta|Ilūkstėje]], [[Lepelis|Lepelyje]]. [[1905]] m. [[gruodžio 4]]-6 dienomis aktyviai dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiajame Vilniaus Seime]].
 
[[1918]] m. iš Rusijos grįžo į Lietuvą, dirbo Finansų ministerijoje, buvo paskirtas Vyriausiosios valstybinės komisijos karo metais padarytiems Lietuvos valstybei nuostoliams apskaičiuoti pirmininku.
 
[[1928]] m. [[vasario 16]] d. Lietuvos bajorų draugijos organizatorius. Artėjant [[1930]] m. [[Vytautas|Vytauto Didžiojo]] jubiliejui pasiūlė įsteigti jubiliejinį komitetą, kuris vėliau kiek papildytas, suorganizavo jubiliejines iškilmes visoje Lietuvoje ir už Vyriausybės bei visuomenės paaukotus pinigus pastatydino Kauno Vytauto Didžiojo muziejų. 1930 m. išleido geneologinę studiją „Lietuvių [[heraldika]]“, kurios antroji laida išėjo [[1932]] m.
427 096

pakeitimai