Japonijos žemės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Gokishichido.svg|thumb|300px|Žemių ir ''do'' ribos]]
'''Japonijos žemės''' ([[japonų kalba|jap.]] 国 ''kuni'', oficialiau – 律令国 ''ricuriokoku'') – senieji Japonijos administraciniai vienetai, kurių pagrindu suformuotos ir dabartinės [[Japonijos prefektūros]]. Viduramžių laikotarpiu jos buvo tapę atskirais politiniais vienetais.
 
==Istorija==
===Iki VIII a.===
Senosios žemės formavosi atsirandant Japonijos valstybei. Iš pradžių jos apėmė gana nemažus regionus, kuriuos pažino tuometinė Jamato valstybė, susiformavusi Jamato lygumoje ([[Naros prefektūra]]). Aplink Jamato minimos žemės buvo šios:
* Ise žemė (伊勢国 ''Ise-no-kuni'') – į rytus nuo Jamato. Vėliau nuo jos atskirta Šima žemė.
* Kavači žemė (河内国 ''Kavači-no-kuni'') – į šiaurės vakarus nuo Jamato (dabartinės [[Osakos prefektūra|Osakos prefektūros]] rytinė dalis). Vėliau nuo jos atskirta Izumi žemė.
* Cu žemė (津国 ''Cu-no-kuni'') – į vakarus nuo Kavači (dabartinės [[Osakos prefektūra|Osakos prefektūros]] vakarinė dalis). Vėliau iš jos susiformavo Seccu žemė.
* Kibi žemė (吉備 ''Kibi-no-kuni'') – į vakarus nuo Cu (dabartinė [[Okajamos prefektūra]], dalis [[Hirošimos prefektūra|Hirošimos prefektūros]]). Vėliau čia susiformavo Bingo, Biččiū, Bizen ir Mimasaka žemės.
* Taniva žemė (丹波国 ''Taniva-no-kuni'') – į šiaurę nuo Kavači ir Cu (dabartinė [[Hiogo prefektūra]]). Vėliau čia susiformavo Tanba ir Tango žemės.
* Koši žemė (越国 ''Koši-no-kuni'') – didžiulės teritorijos, buvusios į rytus Taniva, palei Japonijos jūrą (vėliau – šis regionas vadintas Hokurikudo). Jos buvo padalintos į Ečigo, Eččiū ir Ečizen žemes. Nuo pirmosios atskilo Kaga ir Noto žemės.
Šiauriniame [[Kiūšiū]] buvo išskiriamos trys žemės:
* Cukuši žemė (筑紫国 ''Cukuši-no-kuni'') – dabartinė [[Fukuokos prefektūra]]. Vėliau padalinta į Čikuzen ir Čikugo žemes.
* Tojo žemė (豊国 ''Tojo-no-kuni'') – dabartinė [[Oita prefektūra]]. Vėliau padalinta į Buzen ir Bungo žemes.
* Hi žemė (肥国 ''Hi-no-kuni'') – dabartinės [[Saga prefektūra|Saga]], [[Nagasakio prefektūra|Nagasakio]] ir [[Kumamoto prefektūra|Kumamoto]] prefektūros. Vėliau padalinta į Hizen ir Higo žemes.
* Dar minima Kumaso žemė (熊襲国 ''Kumaso-no-kuni'') pietiniame Kiūšiū.
Toli rytuose egzistavo šios žemės:
* Fusa žemė (総国 ''Fusa-no-kuni'') – dabartinė [[Čiba prefektūra]]. Vėliau suskaidyta į Šimosa ir Kazusa žemes.
* Kenu žemė (毛野国 ''Kenu-no-kuni''), kurioje buvusi vietinių gyventojų ''emiši'' valstybėlė – dabartinės [[Točigi prefektūra]] ir [[Gumma prefektūra]]. Vėliau suskaidyta į Kozuke ir Šimocuke žemes.
* Mičinoku (陸奥 ''Michinoku'') - labiausiai į šiaurę nutolusios sritys, vadintos "sausumos kraštu". Jos buvo apgyvendintos ''emiši'', ir jų įsisavinimas vyko labai lėtai. Vėliau Mičinoku padadinta [[Mucu]].
 
===Tradicinės žemės===
Tradicinės žemės ir jų skaičius galutinai susiformavo pačioje VIII a pradžioje, vykdant administracines reformas. Ši reforma rėmėsi kinišku administracijos principu, paplitusiu Rytų Azijoje. Šalyje aplink sostinę buvo išskirtas centrinis regionas ''Kinai'', o visa likusi Japonija buvo padalinta į septynis 道 ''dō'' (''ščidō''), kurie dalinti į žemes 国 ''kuni'', o šios savo ruožtu dalintos į smulkesnius vienetus (''kio'', ''ri''), iki pačio smulkiausio administracinio vieneto – 戸 ''to'', atitinkančio vieną šeimą.
eilutė 25 ⟶ 27:
 
XVII a pradžioje [[Tokugava|Tokugavoms]] suvienijus Japoniją, žemių ribos buvo išlaikytos. Jos tapo administraciniais vienetais, pavadintais 藩 ''han''.
 
===Panaikinimas===
[[Meidži laikotarpis|Meidži laikotarpiu]] pradėtos nuodugnios administracinės reformos. 1868 m. dvi didžiausios žemės šiaurėje (Deva ir Mucu) padalintos į atskiras dalis. Taip pat administraciškai padalinta ir Hokaido sala.
 
Pačioje XIX a pabaigoje žemės buvo panaikintos, ir jas pakeitė prefektūros.
 
==Tradicinių žemių sąrašas==
Dauguma žemių turėjo du pavadinimus, – japonišką ir kinišką. Kiniškas pavadinimas dažniausiai sudaromas paimant pirmąjį japoniško pavadinimo hieroglifą (tariant jį kinišku tarimu [[on-yomi]]) ir pridedant galūnę ''shū''.
eilutė 34 ⟶ 38:
{|width=50%
|valign=top width=50%|
* [[Kinai (Japonija)|Kinajaus sritis]] 畿内 
** [[Jamato žemė]] 大和国
** [[Kavačio žemė]] 河内国
** [[Seccu žemė]] 摂津国
** [[Jamaširo žemė]] 山城国
* [[Tosando]] 東山道 
** [[Omio žemė]] 近江国
** [[Mino žemė]] 美濃国
** [[Hidos žemė]] 飛騨国
** [[Šinano žemė]] 信濃国
** [[Kodzukės žemė]] 上野国
** [[Musašio žemė]] 武蔵国
** [[Šimocukės žemė]] 下野国
** [[Mucu žemė]] 陸奥国
** [[Devos žemė]] 出羽国
* [[Tokaido (sritis)|Tokaido]] 東海道
** [[Igos žemė]] 伊賀国
** [[Isės žemė]] 伊勢国
** [[Šimos žemė]] 志摩国
** [[Ovario žemė]] 尾張国
** [[Mikavos žemė]] 三河国
** [[Totomio žemė]] 遠江国
** [[Surugos žemė]] 駿河国
** [[Idzu žemė]] 伊豆国
** [[Kajaus žemė]] 甲斐国
** [[Sagamio žemė]] 相模国
** [[Kadzusos žemė]] 上総国
** [[Šimosos žemė]] 下総国
** [[Hitačio žemė]] 常陸国
* [[Hokurikudo]] 北陸道
** [[Vakasos žemė]] 若狭国
** [[Kagos žemė]] 加賀国
** [[Noto žemė]] 能登国
** [[Ečidzeno žemė]] 越前国
** [[Eččiū žemė]] 越中国
** [[Ečigo žemė]] 越後国
** [[Sado žemė]] 佐渡国
|valign=top width=50%|
* [[Sanindo]] 山陰道
** [[Tambos žemė]] 丹波国
** [[Tadžimos žemė]] 但馬国
** [[Inabos žemė]] 因幡国
** [[Hokio žemė]] 伯耆国
** [[Idzumo žemė]] 出雲国
** [[Ivamio žemė]] 石見国
** [[Okio žemė]] 隠岐国
* [[Sanjodo]] 山陽道
** [[Harimos žemė]] 播磨国
** [[Bidzeno žemė]] 備前国
** [[Biččiū žemė]] 備中国
** [[Bingo žemė]] 備後国
** [[Akio žemė]] 安芸国
** [[Suo žemė]] 周防国
** [[Nagato žemė]] 長門国
* [[Nankaido]] 南海道 
** [[Kijo žemė]] 紀伊国
** [[Avadžio žemė]] 淡路国
** [[Avos žemė]] 阿波国
** [[Sanukio žemė]] 讃岐国
** [[Ijo žemė]] 伊予国
** [[Tosos žemė]] 土佐国
* [[Saikaido]] 西海道 
** [[Čikudzeno žemė]] 筑前国
** [[Čikugo žemė]] 筑後国
** [[Budzeno žemė]] 豊前国 
** [[Bungo žemė]] 豊後国 
** [[Hidzeno žemė]] 肥前国 
** [[Higo žemė]] 肥後国 
** [[Hiūgos žemė]] 日向国
** [[Tanės žemė]] 多褹国
** [[Sacumos žemė]] 薩摩国
** [[Ikio žemė]] 壱岐国 
** [[Cušimos žemė]] 対馬国 
|}