Jackus Sondeckis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 3:
== Biografija ==
 
Mokėsi [[Kauno gimnazija|Kauno gimnazijoje]], [[1914]] m. baigė [[Vilniaus gimnazija|Vilniaus gimnaziją]], [[1914]]–[[1917]] m. studijavo gamtą [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universitete]].
 
Nuo [[1910]] m. dalyvavo [[Aušra (laikraštis)|aušrininkų]] veikloje [[Kaunas|Kaune]], [[1914]]–[[1915]] m. dirbo moksleivių laikraštuko „Rytų aušrelė“ redakcijoje Vilniuje. Studijų metais buvo [[Peterburgas|Peterburgo]] lietuvių studentų draugijos pirmininkas.
 
[[1918]] m. pavasarį grįžo į Lietuvą ir buvo išrinktas [[Seda|Sedos]] apskrities komiteto darbo departamento sekretoriumi, [[1918]]–[[1919]] m. dirbo [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskrities]] darbo inspektoriumi.
 
[[1920]]–[[1924]] m. studijavo [[Halė]]s universitete, vadovavo ten studijavusių lietuvių kuopai.
 
1924 m. grįžęs į [[Šiauliai|Šiaulius]], dirbo vartotojų bendrovių sąjungos instruktoriumi. Nuo [[1925]] m. [[vasario 20]] d. iki [[1931]] m. liepos mėn. – Šiaulių miesto [[burmistras]]. Jo vadovavimo metais Šiauliai užgydė karo žaizdas, pastatyta daug naujų visuomeninių pastatų, įkurta socialinių, sveikatos apsaugos, švietimo įstaigų, sutvarkyta socialinė globa.
 
Po [[1926]] m. valstybės perversmo J.Sondeckio iš miesto burmistro posto valstybės valdžia nedrįso atleisti, bet 1931 m. savivaldybių rinkimuose socialdemokratams nebuvo leista dalyvauti. 1931 m. rugpjūčio mėn. – [[1940]] m. spalio mėn. dirbo Šiaulių ligonių kasos direktoriumi, neturtingųjų vaikams pastatė [[Pageluvis|Pageluvio]] stovyklą.
 
1931 m. spalio mėn. LSDP XIII suvažiavime išrinktas kandidatu į CK narius. [[1935]] m. savivaldybių rinkimuose gavo daugiausia rinkėjų balsų – 3201 (tautininkas A. Vaišnys – 401), tačiau burmistru nebuvo paskirtas.
 
[[1939]] m. buvo pasiųstas įkurti Vilniaus ligonių kasą, 1940 m. lapkričio mėn. paskirtas Lietuvos komunalinio banko valdytoju, nuo [[1941]] m. pradžios dirbo valdytojo pavaduotoju, nuo 1941 m. liepos mėn. – [[Šiaulių savivaldybė]]s finansų skyriaus vedėjas.
 
[[1944]] m. [[liepos 14]] d. pasitraukė į [[Vakarai|Vakarus]], [[Augsburgas|Augsburgo]] Hochfeldo ([[Bavarija]]) persikėlėlių stovykloje vadovavo [[Kultūra|kultūros]] ir [[Švietimas|švietimo]] skyriui, įkūrė vaikų darželį ir pradžios mokyklą, gimnaziją ir dantų technikų mokyklą. [[1946]] m. okupacinės amerikiečių valdžios buvo pasodintas į kalėjimą, nes prisiėmė daugiavaikių kaimynų, nusipirkusių maistui kepenų, kaltę.
 
[[1947]] m. rugsėjo mėn. dalyvavo LSDP konferencijoje Priene, prisidėjo rengiant LSDP programą. [[1948]]–[[1949]] m. redagavo [[Bendras darbas|„Bendrą darbą“]]. [[1950]] m. persikėlė į [[JAV]], [[Bostonas|Bostoną]], vadovavo [[Amerikos lietuvių socialistų sąjunga|ALSS]] 60-ai kuopai, 1950 m. tapo LSDP CK nariu, [[1953]]–[[1979]] m. redagavo [[Keleivis|„Keleivį“]]. [[1954]]–[[1956]] m. buvo LSDP [[Užsienio delegatūra|Užsienio delegatūros]] pirmininku, dirbo [[Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas|VLIK'e]], nuo [[1966]] m. buvo VLIK'o vadovybės narys.
 
[[1989]] m. LSDP UD pirmininko [[Mykolas Pranevičius|Mykolo Pranevičiaus]] komandiruotas į savo veiklą Lietuvoje atkuriančios [[LSDP]] XIV suvažiavimą, mirė Maskvos Šeremetjevo oro uoste, tik peržengęs pasų kontrolės liniją. Palaidotas [[Antakalnio kapinės]]e.