Italikai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Spėjama, kad italikų protėvynė buvusi aukštutinio [[Dunojus|Dunojaus]] baseine ir siekusi rytines [[Alpės|Alpių]] kalnų pašlaites. Artimiausi italikų kaimynai anuomet buvo [[germanai]] ir [[keltai]], o tolimesni - [[graikai]] ir [[ilyrai]]. Tokias išvadas leidžia daryti jų kalbų palyginimas. Apie 2000 m. pr. Kristų prasidėjo italikų [[migracija|migracijos]]. Pasinaudodami rytinių Alpių kalnų perėjomis, jie įkeliavo į [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalį]]. Pradžioje jie įsikūrė [[Po (upė)|Po upės]] baseine (Lombardijos žemumoje), o apie 1000 m. pr. Kristų jiems jau priklausė ne tik Lombardijos žemu­mažemuma, bet ir žymi vidurinės Italijos dalis. Italikai buvo susiskirstę į daug genčių; žymiausios jų buvo [[lotynai]], [[umbrai]], [[oskai]]. Visų stipriausia buvo lotynų kiltis. Ji apsigyveno [[Tibras|Tibro]] upės slėniuose, įkūrė Romos miestą ir vėliau nukariavo ir sujungė į vieną valstybę ne tik visas italikų, bet ir svetimas gentis. Nuo Romos miesto lotynai gavo [[romėnai|romėnų]] pavadinimą, o vėliau ir visus italikus imta vadinti romėnais. Italikai, atkeliavę į Apeninų pusiasalį, pietinėje jo dalyje ir [[Sicilij]]oje rado graikų kolonijas, o vidurinėje pu­siasaliopusiasalio dalyje - senuosius krašto gyventojus etruskus, [[Herodotas]] juos vadino ''tirėnais''. Spėjama, kad patys etruskai save vadino ''rasenais''.

Archeologų iškasenos rodo, kad etruskai buvo gana aukštos kultūros tauta. Rasta daug turtingų miestų griuvėsių, apie 10 000 rašto paminklų, meno kūrinių liekanų. Iškasenos rodo, kad etruskai gerai mokėjo žemės darbus ir kad jų krašte klestėjo amatai ir [[prekyba]]. Etruskų amatininkai sugebėjo gaminti gražių [[varis|varinių]] ir geležinių [[šaltieji ginklai|ginklų]], indų, papuošalų. Randama daug įvai­riaisįvairiais [[papuošalai]]s išpuoštų indų, statulų, o griuvėsiuose - daug freskų, vaizduojančių etruskų gyvenimą, darbus, pasilinksminimus. Etruskai garsėjo ne tik kaip prekybininkai, bet ir kaip jūrų [[piratai]]. Jų teritorijoje buvo rasta daug daiktų iš tolimiausių kraštų. Pažymėtini gintaro vėriniai iš Pabaltijo. Atliekant kasinėjimus Vulčio mieste, buvo rasta apie 20 000 graikiškų indų.