Hermanas Perelšteinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tėvas [[Kijevas|Kijeve]] ir [[Berlynas|Berlyne]] studijavo [[ekonomika|ekonomiką]], mėgo muzikuoti ir dainuoti, o motina [[Varšuva|Varšuvoje]] studijavo [[biologija|biologiją]]. Hermanas iš mažens pasižymėjo nepaprastais muzikiniais gabumais ir buvo priskiriamas prie vunderkindų. Pedagogė I. Volbertienė šešerių metų berniuką pradėjo mokyti skambinti fortepijonu.

[[1932]]–[[1940]] m. Hermanas mokėsi [[Kaunas|Kauno]] vokiečių ir žydų gimnazijoje dėstomąja [[lietuvių kalba]] ir kartu nuo [[1936]] m. lankė [[Kauno konservatorija|Kauno konservatoriją]], kur fortepijono studijas tęsė pas prof. E. Laumenskienę ir pedagogę T. Giršovičienę. Vaikystėje mėgo skaityti knygas, žavėjosi solistais K. Petrausku ir F. Šaliapinu bei [[Viena|Vienos]] berniukų choru (girdėjo koncertuojantį Kaune). [[1941]] m. vasarą su šeima [[bolševikai]] jį ištrėmė į [[Sibiras|Sibirą]], kur teko dirbti įvairius sunkius fizinius darbus, kęsti alkį ir šaltį. Nuo pražūties išgelbėjo muzikiniai sugebėjimai ir troškimas mokytis ir mokyti kitus.

[[1954]] m. su pagyrimu baigė [[Jakutskas|Jakutsko]] pedagoginio instituto Biologijos ir chemijos fakultetą. Studijuodamas dirbo Jakutsko muzikiniame teatre koncertmeisteriu, radijo komiteto choro chormeisteriu ir dirigentu. [[1954]]–[[1956]] m. [[Sverdlovskas|Sverdlovsko]] muzikos mokykloje mokėsi diriguoti ir kitų muzikos disciplinų, vadovavo moterų ir berniukų chorams, dirbo farmacijos fabrike.

[[1959]] m. rudenį Vilniuje suorganizavo berniukų chorą, kurį per kelis dešimtmečius išaugino į pavyzdingą vaikų ir jaunuolių choro studiją „[[Ąžuoliukas]]„. Be daugelio dainų, su berniukais ir jaunuoliais parengė ir sudėtingų kūrinių: G. Pergolesi „Stabat Mater“, [[Johanas Sebastianas Bachas|J. S. Bacho]] kantatą „Magnificat“, B. Brittenas „Kalėdinių giesmių apeigos“ ir „Missa brevis“, H. Purcello operą „Didona ir Enėjas“, [[Jozefas Haidnas|J. Haydno]] oratoriją „Metų laikai“, G. Fauret „Requiem“, [[Georgas Frydrichas Hendelis|G. F. Händelio]] oratoriją „Judas Makabėjus“, L. Cherubini „Requiem“, M. Duruflė „Requiem“, [[Eduardas Balsys|E. Balsio]] oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“, [[Sergejus Rachmaninovas|S. Rachmaninovo]] kantatą „Pavasaris“, D. Kabalevskio „Requiem" ir kt.