Havajai (salynas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 3:
==Pavadinimas==
Šis salynas kurį laiką buvo vadintos Sendvičo salomis. Tokį vardą savo rėmėjo, Sendvičo grafo Džono Montagu (John Montagu) garbei suteikė kapitonas [[James Cook|Džeimsas Kukas]], 1778 m. sausio 18 d. priplaukęs šį iki tol europiečiams nežinomą [[Salynas|salyną]]. XIX a. šis pavadinimas palaipsniui nustotas vartoti.
Dabartinis salyno pavadinimas kilęs iš didžiausios salos vardo.
==Topografija==
Havajų salyną sudaro 137 sausumos plotai, užimantys
Didžiausios Havajų salos užima 99% viso archipelago ploto (iš šiaurės į pietus; alternatyvūs pavadinimai lietuviškuose šaltiniuose, plotas vieno kv. km. tikslumu, didžiausias aukštis virš jūros lygio):
Eilutė 19:
* [[Maui]] (Maujis), 1884 km², 3055 m;
* [[Havajai (sala)|Havajai]] (Didžioji sala), 10 432 km², 4205 m.
Viso išvardintos salos, išskyrus Kahoolavę, gyvenamos.
[[Vaizdas:Hawaii hotspot.jpg|thumb|400px|Havajų karštojo taško veikla Ramiajame vandenyne paliko pėdsaką, sudarytą iš povandeninių ugnikalnių, vadinamą Imperatoriaus kalnagūbriu]]
Eilutė 36:
==Geologija==
Havajų salynas yra virš jūros lygio iškilusių [[Ugnikalnis|ugnikalnių]] virtinė, kurią iškėlė Havajų [[Karštasis taškas|karštojo taško]] vulkaninė veikla ir priklauso
Kadangi [[Ramiojo vandenyno plokštė]] slenka į šiaurės vakarus 9-10 cm per metus greičiu, seniau susiformavę ugnikalniai jau gerokai nutolo nuo karštojo taško ir yra nebeaktyvūs, o jų iškeltos salos mažesnės, kadangi jas per daugybę metų paveikė [[erozija]]. Didesnis vulkaninis aktyvumas per pastaruosius du šimtus metų pastebimas tik pietinėje (Didžiojoje) saloje ([[Kilauea]] per pastaruosius du dešimtmečius kasmet išmeta apie 2 km³ lavos) ir povandeniniame [[Loihi]] ugnikalnyje.
[[Maui]], [[Molokai]], [[Lanai]] ir [[Kahoolavė]] yra likutis prieš 1,2 mln. metų susiformavusios didelės Maui Nui salos (apie pusantro karto didesnė už dabartinę Didžiąją salą), kuri prieš 200 000 metų suskilo į minėtąsias salas, o jos vulkaninis aktyvumas baigėsi sulig paskutiniu užfiksuotu [[Haleakala|Haleakalos]] išsiveržimu 1790 m. (duomenys prieštaringi). Maui Nui sudarė 7 [[Ugnikalnis#Vulkaninis skydas|vulkaniniai skydai]]. Ilgainiui, kylant [[Pasaulinis vandenynas|Pasaulinio vandenyno]] lygiui, o Maui Nui ugnikalniams smengant dėl svorio ir erozijos, vanduo užliejo juos jungusius balnus ir atskyrė į savarankiškas salas. Didžiausias vandenyno gylis tarp šių salų siekia 500 m.<ref>http://hvo.wr.usgs.gov/volcanowatch/2003/03_04_10.html</ref>
Eilutė 44:
Beveik visa karštojo taško lava yra [[Bazaltas|bazaltinė]], todėl ir Havajų vulkanai sudaryti iš bazaltinės uolienos, jų išsiveržimai priskiriami [[Ugnikalnis#Havajų tipo|Havajų tipui]], t.y. kai skysta ir labai karšta lava liejasi ramiai, be sprogimų ir pasklinda dideliame plote. Ji gali lietis „ugnies užuolaidomis“, kai raudonai įkaitusi lava pro plyšius trykšta iki keliasdešimties metrų aukštumo fontanais, arba suformuodama lavos ežerus.
Havajai yra didelio tektoninio aktyvumo zonoje, čia kasmet fiksuojami apie 50 [[Žemės drebėjimas|žemės drebėjimų]], stipresnių negu 3,5 balo pagal [[Žemės drebėjimas#Žemės drebėjimų stiprumo matavimas|Richterio skalę]] <ref> http://earthquake.usgs.gov/eqcenter/recenteqsus/Maps/special/Hawaii.php</ref>.
[[Vaizdas:Kalalau Trail 2004-08-22.JPG|250px|thumb|left|Kauai salos pakrantė]]
==Klimatas==
Drėgmę į Havajus atneša [[Pasatas|pasatai]], todėl daugiausiai kritulių iškrenta šiaurinėse ir rytų pakrantėse, o pietinės ir vakarinės (pavėjinės) pakrantės yra sausesnės. Dauguma kritulių iškrenta žemos mėnesiais (rugpjūtis – balandis), o sausi orai dominuoja nuo gegužės iki rugsėjo.
Oro temperatūra jūros lygyje svyruoja nuo 29-32°C vasaros mėnesiais iki 18-21°C žiemą. Oras žemumose retai įšyla virš 32°C ar atvėsta žemiau 16°C. Tačiau aukštumose žymiai vėsiau: [[Mauna Loa]], [[Mauna Kea]] ir [[Haleakala|Haleakalą]] žiemomis kartais uždengia sniegas.
Vandenyno vandens temperatūra ties Havajais svyruoja nuo 23°C vasario mėnesį iki 27°C rugsėjį. Pavėjinėje salų pusėje vanduo kai kuriomis itin šiltomis dienomis gali trumpam įšilti iki 32°C, bet tai nėra įprastas reiškinys.
Nors Havajų orus daugiausiai lemia pasatai, čia kyla ir vietiniai vėjai, kai kuriose vietovėse pasiekiantys 100-160 km/val. greitį (Kula ir Lahaina vietovėse, vakariniuose Haleakalos šlaituose Maui saloje).
Lietūs vietomis labai gausūs: įprasta, kad priešvėjinėje salų pusėje per dieną trumpai palytų iki 10 kartų.
Audrų sezonas trunka nuo rugpjūčio iki kovo imtinai, paprastai tuo laikotarpiu prasiaučia šešios – septynios stiprios audros, atnešančios gausius kritulius. [[Uraganas|Uraganų]] sezonas prasideda liepą ir trunka iki lapkričio. Labai stiprių uraganų pasitaiko retai, tik kas keliolika metų.
==Fauna ir flora==
[[Vaizdas:Argyroxiphium_sandwicense_macroencephalum.jpg|thumb|left|250px|Endeminis Havajų augalas - sidabrinis kardas (''Argyroxiphium sandwicense ssp. macrocephalum'')]]
Havajų salyno fauna ir flora izoliuotai vystėsi milijonus metų, todėl pasižymi endeminių [[Rūšis|rūšių]] gausybe. Įvertinant vietinių rūšių raidą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad dabartinės salos yra palyginti jaunos, nes virš vandens iškilo tik maždaug prieš 10 mln. metų, o senosios, šiaurinėje salyno dalyje esančios salos, nugrimzdo arba buvo labai paveiktos erozijos, tapo atolais, taigi endeminių rūšių egzistavimos sąlygos nuolatos kito. Pavyzdžiui, [[Kurės atolas]], po truputį su Ramiojo
Pirmųjų žmonių, polineziečių, atvykimas VI a. pr. m. e. padarė esminę įtaką vietinei gyvajai gamtai. Buvo kertami miškai, auginami įvežtiniai augalai ir gyvūnai (iki pirmųjų žmonių pasirodymo čia visai nebuvo [[Žinduoliai|žinduolių]]). Atvykėliai atgabeno ėdrias kiaules ir ožkas, ilgainiui smarkiai pakenkusias augalams ir dirvožemiui, ir [[žiurkės|žiurkes]], pridariusias daug žalos vietiniams paukščiams ir bestuburiams.
[[Vaizdas:Pritchardia_flowers.jpg|right|thumb|250px| 23 [[Arekiniai|vėduvių]] (''Pritchardia'') rūšys yra Havajų endemikai]].
Šiuo metu dalis senųjų Havajų rūšių išnyko arba joms gresia išnykimo pavojus: iš 2690 augalų rūšių net 946 yra nevietinės, o 800 vietinių rūšių gresia išnykimas.
Kai kurie sąmoningi mėginimai subalansuoti padėtį baigėsi nesėkme. Štai XX a. antrojoje pusėje Havajuose buvo įveista Indijos [[Mangustiniai|mangustų]] (''Herpestes auropunctatus''), tikintis, kad jos reguliuos vietinę žiurkių populiaciją. Tačiau pasirodė, kad mangustos sėkmingai naikina tik kai kurių rūšių žiurkes, bet padaro labai daug žalos paukščiams ir ropliams. Paprastosios [[mainos]] (''Acridotheres tristis'') buvo įveistos, kad naikintų [[Cukranendrė|cukranendrių]] kenkėjus, tačiau tapo agresyvių įvežtinių [[Piktžolė|piktžolių]] – amerikinės lantanos (''Lantana camara'') – platintoju. [[Boigos]] (tikrųjų [[Žalčiai|žalčių]] pošeimio atstovai), matyt, su kroviniais pateko į Havajus ir pradėjo sparčiai plėsti, bet, vyriausybei investavus nemažas lėšas, išnaikintos, kol nespėjo padaryti esminės žalos vietinėms paukščių populiacijoms.
Ne mažesnė grėsmė kyla ir kai kurioms augalų rūšims. Štai palmių ''Pritchardia aylmer-robinsonii'' belikę tik du laukiniai individai Niihau saloje, o ''Pritchardia munroi'' – vienas laukinis medis Molokai saloje.
Pasaulio gamtos fondas Havajų drėgnuosius miškus ir Havajų sausuosius miškus įtraukė į ''Global 20''0 ekologinių regionų sąrašą<ref> http://www.panda.org/about_wwf/where_we_work/ecoregions/ecoregion_list/index.cfm</ref>.
==Citatos==
|