|
| pastabos =
}}
'''Grigorijus Kanovičius''' (g. [[1929]] m. [[birželio 18]] d. [[Jonava|Jonavoje]].) – rašytojas.
[[1941]] m., [[Antrasis Pasaulinis karas|Antrajam Pasauliniui karui]] prasidėjus, pasitraukė į [[ Rytai|Rytus]]. Gyveno ir mokėsi [[Kazachstanas|Kazachstane]], [[Uralo kalnai|Urale]]. [[1945]] m. sugrįžo į [[Lietuva|Lietuvą]], apsigyveno [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1948]] debiutavo kaip [[poetas]].
[[1953]] m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos – filologijos fakultetą]], rusų kalbos ir literatūros specialybę. Dirbo [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos Mokslų akademijos]] lietuvių kalbos ir literatūros institute, [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijoje]]. [[Sąjūdis|Sąjūdžio tarybos narys]], 1988 m. – 1993 m. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.
1993 m. išvyko gyventi į [[Izraelis|Izraelį]]. 1995 m. – 1999 m. didžiausio [[JAV]] rusų kalba laikraščio „Novoje ruskoje slovo“ („Naujas rusų žodis“) korespondentas Izraelyje.
==Kūrybinė biografija==
Autobiografinė apysaka „Aš žiūriu į žvaigždes“ [[1959]] m. Pirma apysaka [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungoje]] apie žydų gyvenimą, pažadinusi ciklą romanų apie pusantro šimto metų Lietuvos žydų istoriją: trilogija „Žvakės vėjyje“ [[1986]] m. Dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“ [[1983]] m. ir „Ir nėra vergams rojaus“ [[1990]] m. Dilogija „Ožiukas už pora skatikų“ 1996 m., romanai „Nenusigręžk nuo mirties“ 1992 m. ir „Žydų parkas“ 1998. Tematiškai autorius priskiria šiam ciklui apysakas „Sapnų pardavėjas“ ir „Nukirstų medžių šlamėjimas“, „Veidai sutemose“ ir naują romaną „Šėtono gundymai“. Naujausias rašytojo kūrinys - romanas „Šėtono apžavai“, išleistas 2008 m. Išvertė keliasdešimt knygų iš lietuvių ir jidiš kalbų. G.Kanovičiaus proza išversta į 12 kalbų.
Parašė scenarijus kino filmams [[Surask mane]] (1967, rež. [[Algirdas Araminas]], LKS); [[Ave, vita]] (1969, rež. [[Almantas Grikevičius]], LKS); [[Žaizdos žemės mūsų]] (1971, rež. [[Marijonas Giedrys]], LKS); [[Ties riba]] (1973, rež. [[Raimondas Vabalas]], LKS); Lizdas vėjyje (1979, rež. Olav Neuland, Tallinnfilm); Palinkėk man prasto oro (1980, rež. Varis Brasla, Rygos kino studija); Miško našlaitės (1980, rež. Kaljo Kiisk, Tallinnfilm).
==Apdovanojimai==
Dilogijos „Ožiukas už pora skatikų“ pagrindu sukurta pjesė „Nusišypsok mums, Viešpatie“ pastatyta Vilniaus mažajame teatre. Spektaklis laimėjo pagrindinį apdovanojimą Baltijos ir Šiaurės Europos teatrų festivalyje.
Romanas „Žydų parkas“ pripažintas geriausiu Izraelyje 1997 metų romanu rusų kalba.
[[1995]] m. G.Kanovičiui įteiktas [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius|Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinas]].
==Šaltiniai==
* „XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas“, 2007 m. Vilnius
==Nuorodos==
| 