Gobio dykuma: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 baitas pašalintas ,  prieš 12 metų
S
wiki sintakse 3
S (wiki sintakse)
S (wiki sintakse 3)
'''Gobio dykuma''' (''mongoliškai kirilica'' Говь, ''kiniškai'' 戈壁; ''[[pinyin]]'' gē bì) – didelė dykuma pietiniame [[Mongolija|Mongolijos]] ir šiauriniame [[Kinija|Kinijos]] regionuose. Šiaurėje ji siekia Mongolijos lygumas ir stepes bei [[Altajaus kalnai|Altajaus kalnus]], pietvakariuose – [[Tibeto plynaukštė|Tibeto plynaukštę]]. Dykumos plotas 1,3 mln. km². Po Sacharos tai antroji pagal dydį pasaulio dykuma.
 
Per metus Gobyje vidutiniškai iškrenta 10–250 mm [[Krituliai|kritulių]]. Kritulių kiekis vakarinėje dykumos dalyje mažesnis ir būna tik 10 mm per metus, o rytuose siekia iki 250 mm. Kritulių daugiausia būna vasarą. Gobio dykuma yra labai akmenuota, joje mažai smėlingų plotų. Šioje dykumoje dar galima pamatyti laukinių [[Asilas|asilų]].
 
Gobio dykumoje rasta daug paleontologijos mokslui svarbių [[Fosilija|fosilijų]], įskaitant ir [[Dinozauras|dinozaurų]] fosilijas.
 
== Pavadinimas ==
[[Vaizdas:Gobi Desert.jpg|thumb|350px|right|Gobio dykuma [[Kinija|Kinijoje]]]]
[[Vaizdas:OmnogoviLandscape.jpg|thumb|350px|right|Gobio dykuma [[Mongolija|Mongolijoje]]]]
 
== Išsaugojimas, ekologija ==
Dykumoje ir aplink ją esančiose žemėse gyvena daug gyvūnų, tokių kaip [[juodauodegė gazelė]] ir [[marmurinis šeškas]]. Atklysta ir [[Snieginis leopardas|snieginiai leopardai]], [[Rudoji meška|rudosios meškos]] ir [[Pilkasis vilkas|vilkai]]. Dykumoje taip pat auga prie sausros adaptavęsi krūmai ir žolė.
427 096

pakeitimai