10:19, 10 liepos 2009 versija taisyti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 2 ← Prieš tai darytas keitimas		15:00, 14 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 3 Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: ==Atradimas== Gliese 581 c [[Planeta\|planetą]] aptiko [[Šveicarija\|Šveicarijos]] astronomai, [[Radialinis greitis\|radialinio greičio]] metodu, naudodami [[Čilė]]je 3,6 m skersmens [[Teleskopas\|teleskopą]] [[2007]] m. balandžio 4 d. 2007 m. balandžio 24 d. buvo paskelbtas jos atradimas. Tą pačią dieną, astronomai atrado ir trečiają [[Gliese 581]] sistemos planetą - [[Gliese 581 d]], kuri yra masyvesnė maždaug 8 kartus už Žemę ir aplink žvaigždę apskrieja per 84,4 Žemės [[para]]s. [[Žvaigždė]], skriejanti viena, juda [[tiesė\|tiesiai]] it [[styga]]. Žvaigždė, turinti planetą palydovę, kartu su ja sukasi aplink bendrą [[Masės centras\|masių centrą]] – žvaigždė po truputį tampoma tai į vieną tai į kitą puse. Panašiai kaip disko metikas siūbuoja sukdamas sunkų diską. Dėl šios priežasties žvaigždės kelias tampa vingiuotas. Tokiu būdu ieškant planetų, jas aptikti yra ganėtinai sunku, nes žvaigždės kelią planetos iškraipo labai nedaug ir pagal iškraipymus tiksliai įvertinti planetos parametrus yra sudėtinga. Todėl mokslininkai ieško tokių planetų sistemų, kurioms būtų galima taikyti [[Okultacija\|okultacijos]] metodą. Okultacijos metodą galima taikyti, kai planeta, skriedama apie savo žvaigždę kerta jos diską ir pritemdo žvaigždę. Tačiau netgi mūsų didžioji planeta [[Jupiteris]] sumažintų Saulės ryškumą tik 1, o [[Uranas]] – 0,1 procentų. Svarbu ir tai, jog Jupiteris Saulės disku slinktų 1 dieną per 12 metų, o Uranas tik 2 dienas per 84 metus. Eilutė 20: == Klimatas, galimas skysto vandens egzistavimas ir gyvybės zona == Kadangi, raudonoji nykštukė Gliese 581 yra mažesnė ir šaltesnė už Saulę, Gliese 581 c skrieja vadinamoje [[Gyvybės zona\|gyvybės zonoje]], kaip tik tokiu atstumu, kad planetoje vyrauja švelnus klimatas. Iš pradžių manyta, kad vidutinė Gliese 581 c [[temperatūra]] siekia nuo 0° C iki + 40° C, todėl atrodė labai tikėtina kad, ten gali tyvuliuoti skystas [[vanduo]] ar netgi egzistuoti gyvybė. Bet vėliau atliktos Gliese 581 C klimato kompiuterinės simuliacijos parodė, kad anglies dioksidas ir [[metanas]] planetos atmosferoje gali sukelti [[šiltnamio efektas\|šiltnamio efektą]]. Tai sušildytų planetą iki gerokai aukštesnių nei 100°C temperatūrų, kas neleistų egzistuoti skystam vandeniui. Dėl šių priežasčių viltys rasti gyvybę Gliese 581 C sumažėjo.

Gliese 581 c: Skirtumas tarp puslapio versijų