Galvų medžiotojai: Skirtumas tarp puslapio versijų

7 baitai pašalinti ,  prieš 13 metų
S
wiki sintakse 3
S („Taip pat žiūrėkite“->„Taip pat skaitykite“)
S (wiki sintakse 3)
'''Galvų medžiotojai''' - žmonės, praktikuojantys [[ritualas|ritualinį]] užmuštų savo aukų [[galva|galvų]] nukirtimą ir kolekcionavimą. Ši praktika ikikolonizaciniu laikotarpiu buvo paplitusi tarp [[džiunglės]]e gyvenančių pirmykščių [[gentis|genčių]] ([[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]], [[Amazonija|Amazonijoje]], [[Melanezija|Melanezijoje]], [[Kinija (regionas)|Kinijoje]], [[Nigerija|Nigerijoje]], [[Hindukušas|Hindukuše]]), taip pat senųjų Europos [[keltai|keltų]] ir [[skitai|skitų]] genčių.
 
Galvų medžiojimas visų pirma atlieka ritualinę funkciją, struktūrizuoja ir sutvirtina hierarchinius santykius tarp genčių ir individų. Teigiama, kad galvų medžiotojai tikėję, jog žmogaus galvoje slypi jo [[siela]], todėl ją nukirtus ir pasiėmus su savimi galima tas sielos galias perimti. Kitos galvų medžioklės priežastys gali būti ritualinis nužudymas, galvų naudojimas [[šamanizmas|šamanistiniams]] tikslams, religiniams ritualams, kaip prestižo, narsos simbolis, karo trofėjus, [[kanibalizmas|kanibalistiniams]] tikslams.
== Galvų medžiojimas pasaulyje ==
 
Galvų medžiojimas buvo itin išplitęs Pietryčių Azijoje ir Melanezijoje; tokia praktika užsiiminėjo [[ilongotai]], [[ibanai]], [[dajakai]], beravanai, vanai, mapurodai, marindanimai, [[va]]. Čia ši praktika visų pirma buvo ritualinė, o ne kaip karo aktas. Nukirstos galvos simbolizuodavo jas nukirtusiojo narsą.
 
Daugumoje genčių galvų medžiojimo praktika išnyko tik XX a. antroje pusėje. Tuo tarpu [[Borneo]] gyvenančios kai kurios dajakų gentys toliau tęsia šią tradiciją, ypač kariaudamos su [[maduriečiai]]s. [[Naujoji Gvinėja|Naujoje Gvinėjoje]] taip pat, manoma, ši praktika nėra išnykusi.
 
[[Amazonija|Amazonijoje]] taip pat gyvena genčių, kurios medžioja galvas. Iš jų garsiausi [[šuarai]], kurie nukirstas galvas džiovindavo. Dabar jie turistams pardavinėja tokių galvų replikas.
 
Naujosios Zelandijos [[maoriai]] iš nukirstų galvų gamindavo mokomokai - galvas išvalydavo, virdavo, džiovindavo ir vėliau naudodavo ceremonijose.
 
Kinijoje Pavasario ir Rudens laikotarpiu bei Kariaujančių šalių laikotarpiu [[činai|činų]] kariai praktikavo galvų medžiojimą. Kadangi jiems už tarnybą nebuvo mokama, surinktos priešų galvos būdavo kaip atlygis. Činai šias galvas nešdavosi į mūšį, taip įbaugindami priešus.
 
Beveik visos [[Taivano aborigenai|Taivano aborigenų]] gentys išskyrus [[tao]] užsiiminėjo šia praktika. Kinų kolonizatoriai buvo dažnos jų aukos. Galvų medžiojimas Taivane baigėsi po japonų invazijos.
 
Rytų Indijoje ir Mianmare gyvenantys [[nagai (tauta)|nagai]] taip pat žinomi kaip galvų medžiotojai. Šį ritualą jie praktikavo XX a. ir tikėtina, kad dalis izoliuotų genčių jį tebepraktikuoja.
 
Senovės Europoje [[keltai]] medžiodavo galvas dėl religinių, ritualinių tikslų. Romėnai ir graikai rašė, jog jie kabina galvas ant namų sienų ar apjuosia aplink arklių kaklus. Tokia praktika išliko iki jų pakrikštijimo. Galvas Europoje medžiojo ir germanų gentys, iberai.
 
Pavieniai galvų kaip karo trofėjų kolekcionavimo atvejai buvo žinomi [[2PK|II pasaulinio]] ir [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] metais, kuomet amerikiečių kariai kolekcionavo japonų galvas.
 
== Taip pat skaitykite ==
* [[Džiovinta galva]]
* [[Nukirsdinimas]]
 
[[Kategorija:Antropologija]]
427 096

pakeitimai