Europos socialistų partija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Europos socialistų partija''' (pranc. ''Parti Socialiste Européen, PSE'', angl. ''Party of European Socialists, PES'') yra Europos socialistų, socialdemokratų ir darbininkų partijų sąjunga, kuri [[Europos Parlamentas|Europos Parlamente]] sudaro antrą pagal dydį frakciją. Partija jungia 31 socialistinę ir socialdemokratinę partiją iš visų Europos Sąjungos šalių bei Norvegijos. Partijos darbe be balso teisės taip pat dalyvauja asocijuotos narės ir narės – stebėtojos.

Įkurta [[1992]] m. Hagos kongrese vietoje ''Europos socialistų partijų parlamentinės grupės'' ir ''Europos Bendrijos socialistinių partijų konfederacijos''.

'''Europos socialistų partijos parlamentinė grupė''' (PGPES, ''Group of the Party of European Socialists'') sudaryta [[1953]] m. kaip [[Europa|Europos]] anglies ir plieno sąjungos (ESCS) asamblėjos socialistų frakcija. Iki [[1979]] m. jos nariai buvo skiriami partijų, ESCS narių. [[1953]] m. būstine pasirinktas Liuksemburgas, [[1957]] m. įsteigtas koordinacinis biuras, [[1961]] m. priimta ''Europos socialistų programa''.

[[1962]] m. Europos parlamentinė asamblėja tapo [[Europos Parlamentas|Europos parlamentu]], [[1969]] m. nutarta rengti tiesioginius EP rinkimus. [[1973]] m. į Bendriją priėmus Daniją, Airiją ir Didžiąją Britaniją, Bonos kongrese nutarta įsteigti ''Europos Bendrijos socialistų partijų konfederaciją'' (CSP). [[1978]] m. rengiantis pirmiesiems tiesioginiams EP rinkimams socialistai paskelbė ''Rinkimų manifestą'' – bendrą rinkimų programą, [[1980]] m. Liuksemburgo kongresas priėmė pirmąjį CSP statutą.

[[1992]] m. sudaryta Mastrichto sutartis, įsteigta Europos komisija (EK), padidintas EP vaidmuo, įsteigta '''Europos socialistų partija''' (PES), PGPES tapo sudėtine PES dalimi.

Grupėje buvo: [[1979]] m. – 113 iš 411 EP narių, [[1984]]–[[164]], [[1989]]–[[180]] iš 518 EP narių.

Aukščiausias organas – kongresas, šaukiamas kas dveji metai. Kongrese buvo priimami programiniai dokumentai, deklaracijos ir rezoliucijos, renkami vadovaujantys organai. Kongrese partijos atstovaujamos proporcingai šalių vietų parlamente skaičiui: [[Vokietija]], [[Prancūzija]], [[Italija]] ir [[JK|Didžioji Britanija]] po 18 delegatų, [[Belgija]] ir [[Nyderlandai]] po 7, [[Danija]] ir [[Airija]] po 5, [[Liuksemburgas]] – 3.

Tarp kongresų vadovavo Biuras, susirenkantis kas 3 mėn., kurį sudarė po 2 kiekvienos partijos atstovus, Europarlamento socialistų frakcijos pirmininkas ir partijų deleguoti funkcionieriai. Biuras rengė pranešimus ir kitus kongreso dokumentus, kurie priimami buvo tik konsensusu. Kiti kongreso dokumentai buvo priimami 2/3 balsų dauguma. Be to, kasmet Biuras šaukdavo partijų lyderių konferenciją. EBSPK derino savo narių rinkimų platformas, kad vienos jų programa neprieštarautų kitai.

EBSPK pirmininkais buvo:

* [[1974]] – [[1977]] m. V. Driošeris ([[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]]),

* [[1978]] – [[1980]] m. R. Pontijonas ([[Prancūzijos socialistų partija|Prancūzijos SP]]),

* 1980 – [[1987]] m. J. den Oilis ([[Nyderlandų darbo partija|Nyderlandų PvDA]]),

* 1987 – [[1988]] m. V. Koštansiu ([[Portugalijos socialistų partija|Portugalijos PS]]),

* [[1989]] – [[1991]] m. Gi Spitalsas ([[Belgijos socialistų partija|Belgijos frankofonų PS]]).

[[1993]] m. priimtas pirmasis PES manifestas, numatęs tolesnius Europos Sąjungos plėtros žingsnius. [[1997]] m. sudaryta Amsterdamo sutartis, padidinusi ES organizuotumą ir numačiusi jos plėtrą, [[1999]] m. [[Romanas Prodis]] paskirtas Europos Komisijos pirmininku, [[2001]] m. sudaryta [[Nicos sutartis]], parengusi ES plėtrą.

PES prezidentą renka kongresas. Berlyno kongrese buvo įkurta Prezidencija – 26 narių kolektyvinis kasdieninio vadovavimo organas, renkamas kongrese iš partijų ir organizacijų – tikrųjų ir asocijuotų PES narių atstovų, taip pat [[Europos Komisija|Europos Komisijos]] narių. PES sekretoriatas yra [[Briuselis|Briuselyje]], Europos Parlamento būstinėje, jam vadovauja Generalinis sekretorius. PES kongresas šaukiamas kas 2 metai.

Kongresai vyko [[1992]] m. [[Haga|Hagoje]], [[1995]] m. [[Barselona|Barselonoje]], [[1997]] m. [[Malmė]]je, [[1999]] m. [[Milanas|Milane]], [[2001]] m. [[Berlynas|Berlyne]]. [[1993]] m. Briuselyje vyko neeilinis kongresas, priėmęs ''Europarlamento rinkimų manifestą''. Reguliariai susirenka partijų lyderių Konferencija, formuojanti PES politiką. Nuo [[1996]] m. renkasi ir socialistų – Europos Ministrų Tarybos narių taryba. PES tarybą sudarė 8 valdančiųjų partijų lyderiai.

Prie PES veikia Europos jaunųjų socialistų organizacija,ir Moterų komitetas. PES glaudžiai bendradarbiauja su Centrinės ir Rytų Europos socialdemokratines partijas jungiančiu Demokratijos ir solidarumo forumu.

* [[2001]] m. – [[Robinas Kukas]] (Didžiosios Britanijos [[Leiboristų partija]]).

* [[2004]] m. – [[Poulas Nyrupas Rasmusenas]], [[Danijos socialdemokratų partija]], buvęs Danijos premjeras .

|[[Estijos socialdemokratų partija]] (SDE)

|[[Ispanijos socialistinė darbo partija]] (PSOE)

|[[Latvijos socialdemokratų darbininkų partija]] (LSDSP)

|[[Liuksemburgo socialistinė darbininkų partija]] (LSAP)

|[[Norvegijos darbo partija]] (DNA)

|[[Nyderlandų darbo partija]] (PvdA)

|[[Slovėnijos socialinės demokratijos partija]] (SD)

|[[Suomijos socialdemokratų partija]] (SDP)

* [[Šveicarija]]: [[Šveicarijos socialdemokratų partija]] (SDP)

* [[1953]] m. – Gi Mole ([[Prancūzijos socialistų partija|Prancūzijos SFIO]]),

* [[1956]] m. – Hendrikas Fajatas ([[Belgijos socialistų partija|Belgijos PS]]),

* [[1958]] m. – Pjeras Lapi (SFIO),

* [[1959]] m. – Vilis Birkenbachas ([[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]]),

* [[1964]] m. – Ketė Štrobel (SPD),

* [[1967]] m. – Francis Valsas (SFIO),

* [[1971]] m. – Valteris Berengtas (SPD),

* [[1974]] m. – Žoržas Spėnalis ([[Prancūzijos socialistų partija|PS]]),

* [[1975]] m. – Liudvigas Felermaleris (SPD),

* [[1979]] m. – Ernestas Glinas (Belgijos PS),

* [[1984]] m. – Rudis Arndtas (SPD),

* [[1989]] m. – Žanas Pjeras Kotas ([[Prancūzijos socialistų partija|PS]]),

* [[1994]] m. – Polina Grin ([[Leiboristų partija|Didžiosios Britanijos LP]]),

* [[1999]] m. – [[Enrikė Baronas Krespo]] ([[Ispanijos socialistinė darbo partija|PSOE]]),

* [[2004]] m. – Martinas Šulcas (SPD).

* [[1975]] – [[1979]] m. Žoržas Spėnalis,

* [[1979]]-[[1984]] m. Pietas Dankertas ([[Olandijos darbo partija|PvdA]]),

* [[1989]]-[[1994]] m. [[Enrikė Baronas Krespo]].

* [[Giunteris Ferhoigenas]] (SPD) – Europos Komisija|Europos komisijos pirmininko pavaduotojas,

* [[Margo Valstriom]] ([[Švedijos socialdemokratų darbininkų partija|SAP]]),

* [[Choakinas Almunja]] ([[Ispanijos socialistinė darbo partija|PSOE]]),

* [[Danuta Hiubner]] ([[Lenkijos demokratinė kairioji sąjunga|SLD]]),

* [[Laslas Kovačas]] ([[Vengrijos socialistų partija|MSZP]]),

* [[Peteris Mandelsonas]] ([[Leiboristų partija]]),

* [[Vladimiras Špidla]] ([[Čekijos socialdemokratų partija|CSSD]]).

* [http://www.pes.org/ Europos socialistų partijos svetainė]

* [http://www.socialistgroup.org/gpes/index.do?lg=en Parlamentinės grupės svetainė]