29-asis teritorinis šaulių korpusas: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
wiki sintakse 3
S (Taisomos vidinės nuorodos)
S (wiki sintakse 3)
29-ojo šaulių korpuso formavimas užtruko iki 1940 m. pabaigos. Korpuso divizijos buvo formuojamos iš pradžių Utenos, Biržų ir Zarasų apskrityse, vėliau daugiausia [[Vilnius|Vilniuje]] ir jo apylinkėse. Lietuvos okupacinei administracijai baiminantis lietuviškojo šaulių korpuso karininkų masinio „išėjimo pas vokiečius“, 1940 m. rugsėjį beveik visas korpusas buvo sutelktas [[LTSR]] rytiniame pakraštyje, t. y. atokiau nuo LTSR sienos su [[Vokietija]]. Korpuso ir jo divizijų štabai nuo tada buvo dislokuoti Vilniuje, dauguma korpuso dalinių – Vilniuje ir jo apylinkėse, kai kurie – [[Rokiškis|Rokiškyje]], [[Obeliai|Obeliuose]], [[Kupiškis|Kupiškyje]], [[Švenčionėliai|Švenčionėliuose]] ir [[Ukmergė]]je.
 
29-ąjį šaulių korpusą sudarė trys pagrindinės dalys: vad. „korpuso dalys“ (iš buv. Lietuvos kariuomenės aviacijos, ryšių bei kavalerijos dalinių, taip pat dalies artilerijos, karo technikos ir pėstininkų dalinių sudaryti daliniai, tiesiogiai pavaldūs korpuso štabui), 179-oji šaulių divizija ir 184-oji šaulių divizija.
 
„Korpuso dalis“ sudarė:
* korpuso vadovybė
* aviacijos eskadrilė
* 615-asis artilerijos pulkas
* 26-asis kavalerijos pulkas ir kt. daliniai
179-ąją šaulių diviziją sudarė:
* divizijos štabas
* 215-asis šaulių pulkas
* 234-asis šaulių pulkas
* 259-asis šaulių pulkas
* 618-asis lengvosios artilerijos pulkas
* 619-asis haubicų pulkas ir kt. daliniai
* 297-asis šaulių pulkas
* 616-asis lengvosios artilerijos pulkas
* 617-asis haubicų pulkas ir kt. daliniai
 
Po 1940 m. atlikto buvusios [[Lietuvos kariuomenė]]s sumažinimo 1941 m. pr. joje, t. y. 29-ajame šaulių korpuse tarnavo apie 12 tūkst. kariškių – įskaitant kelis tūkst. korpuso dalinių karinių komisarų bei „politrukų“; ~3200 iš jų korpuso čekistai ([[NKVD]] ypatingųjų skyrių darbuotojai) laikė „politiškai nepatikimais“ ir 1941 m. pr. jau buvo numatę suimti.
 
== Pirmosios represijos ==
Diegiama Raudonojoje armijoje galiojanti tvarka, blogos buities sąlygos, politinių vadovų veikla ir auklėjimo metodai kėlė lietuvių karių nepasitenkinimą, kuris buvo nuslopintas [[1940]] m. rudenį prasidėjusiais areštais. Iki [[1941]] m. pavasario suimta ir nuteista daugiau, kaip 100 karių, kai kurie jų sušaudyti. 1941 m. balandžio mėn. buvo išformuotas 26-asis kavalerijos pulkas.
 
1941 m. gegužės mėn. korpuso dalys buvo išvestos į vasaros stovyklas: 179-asis šaulių divizija į [[Pabradė]]s-[[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] poligoną, 184-asis šaulių divizija ir korpuso korpusinės dalys - į [[Varėna|Varėnos]] poligoną. 1941 m. [[birželio 8]]-12 d. korpuso ir daugumos dalių vadai ir kai kurie aukštieji karininkai išsiųsti į tobulinimosi kursus Maskvos karo akademijoje. Juos pakeitė Raudonosios armijos karininkai, korpusą papildė ir eiliniai Raudonosios armijos kariai.
 
1941 m. [[birželio 14]]-16 d. suimta apie 320 karių, iš jų 253 karininkai ir išvežta į [[Norilskas|Norilską]], nedidelė dalis į [[Rešiotai|Rešiotus]]. 1941 m. [[birželio 28]] d. suimta ir išvežta į Norilską dar 14 tobulinimosi kursuose buvusių artilerijos karininkų.
 
== Karo pradžioje ==
1941 m. [[birželio 22]] d. prasidėjus Vokietijos ir TSRS karui, kitą dieną buvo pradėta prievartinė korpuso evakuacija į Rusiją, tačiau ją sužlugdė lietuvių karių sukilimas. Iš Raudonosios armijos pasitraukė beveik visos 29-ojo šaulių korpuso dalys, buvusios Varėnos poligone. Tuo tarpu 179-oji šaulių divizija iš Lietuvos (iš Pažeimenės poligono) buvo evakuojama apsupta nelietuviškų Raudonosios armijos dalių, – todėl šios divizijos kariai iš jos traukėsi daugiausia pavieniui arba nedidelėmis grupėmis, kartais pasipriešindami ginklu. Per korpuso karių sukilimą ir prievartinę korpuso evakuaciją žuvo apie 120 lietuvių karių.
 
1941 m. liepos pradžioje Rusijos (dab. Pskovo srities pietinės dalies) teritoriją pasiekė tik nedidelė korpuso dalis - apie 1500 karių. Netrukus buvo suimti ir išvežti į Norilsko lagerius dar apie 80 karių, įskaitant 20 karininkų. Liepos–rugpjūčio mėn. dalis korpuso dalinių dalyvavo kautynėse su vokiečiais, keli šimtai lietuvių karių tada pateko į nelaisvę.
 
== Išformavimas ==
1941 m. rugpjūčio pab. korpusas buvo išformuotas, o jo kariai išskirstyti į kitas Raudonosios armijos dalis; apie 50 karininkų išvežta į karininkų kursus „Vystrel“ (Solnečnogorske, už 50 km nuo Maskvos Tverės kryptimi), vėliau išskirstyti į įvairias karo mokyklas.
 
Lietuvoje likę korpuso dalių kariai rinkosi į buvusias dalių dislokavimo vietas Vilniuje ir jo apylinkėse bei Pabradėje, vadovaujami Vilniuje susidariusio korpuso štabo. Iš jų vokiečių karinės vadovybės nurodymu 1941 m. [[liepos 23]]-25 d. suformuoti 4 batalionai, vėliau priskirti lietuvių savisaugos daliniams. Kiti buvusio korpuso kariai paleisti iš tarnybos. <ref>[[Stasys Knezys]]. {{VLE|V}}, 248 psl. </ref>
427 096

pakeitimai