Drobė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Sutrumpinimo Lenkij panaikinimas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 3:
[[Vaizdas:Linen cloth.jpg|thumb|Drobės audinys, rastas prie [[Mirties jūra|Mirties jūros]]]]
[[Vaizdas:Weaver - Traditional making of linen.jpg|thumb|Drobės audimas]]
'''Drobė''' – dvinytis drobinio pynimo [[audinys]] iš ilgo [[linas|linų]] pluošto arba pašukinių [[verpalai|verpalų]]. Yra ir puslininė (medvilninė ir lininė) drobė, tik ji prastesnė.
 
== Klasifikacija ==
Pagal apdailą skiriama nebalinta, pusbaltė, dažyta ir marginta drobė.
 
'''Nebalinta''' (žalia), balinta ir dažyta bei marginta plona drobė tinka siūti vasariniams drabužiams. Iš jos siuvamos [[suknelė]]s, kostiumėliai, vyriški marškiniai.
 
'''Balinta''', storesnių lininių verpalų drobė skirta [[paklodė]]ms, pašukinių verpalų drobė - [[portjera|portjeroms]], takeliams, [[čiužinys|čiužiniams]], [[palapinė]]ms, vasarinės [[avalynė]]s viršui.
 
Vertingiausia yra plonų siūlų tanki drobė. Siuviniai iš drobės stiprūs, gerai sugeria [[drėgmė|drėgmę]], higieniški, laidūs [[šiluma]]i, dailūs ir lengvai [[skalbimas|skalbiami]], tačiau glamžūs ir sunkiai drapiruojami.
 
Pagal gamybos būdą drobė būna namų darbo ir pramoninė.
 
== Istorija ==
Seniausi paprasto ar drobinio pynimo audeklo radiniai yra iš [[neolitas|neolito]] laikotarpio. [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] rasta linų pluošto, datuojamo 7160-6150 m. iki m.e., [[Europa|Europoje]], prie dab. [[Šveicarija|Šveicarijos]] ežerų – apie 4000-2000 m. iki m.e. Linai t.p. plito vidurinėje ir pietinėje Europos dalyje. Iki [[1800]] m. Vidurio ir Rytų Europoje drobė kaimuose austa palyginti mažai, labiau plito profesionalių amatininkų dirbiniai. XIX a. Vidurio ir Rytų Europoje [[audimas|audimo]] amatas išpopuliarėjo.
 
== Lietuvoje ==
Lietuvoje drobė austa jau [[I a.]]- [[IV a.]] [[Viduramžiai]]s Lietuvos drobė buvo žinoma ir kitose Europos šalyse. [[XVIII a.]] Lietuvos dvarų profesionalūs audėjai (atkočiai) audė labai ploną, vadinamąją ''atkočinę drobę''. Veikė [[Antanas Tyzenhauzas|Antano Tyzenhauzo]] manufaktūra [[Šiauliai|Šiauliuose]],[[ XIX a.]] [[Oginskiai|Oginskių]] - [[Strėvininkai|Strėvininkuose]] (netoli [[Aukštadvaris|Aukštadvario]]), [[Zubovai|Zubovų]] - [[Joniškis|Joniškyje]], K. Dombrovičiaus - [[Vilkija|Vilkijoje]] ir kitos. [[XVIII a.]] pab.- XIX a. pr. dėl atsilikusių technologijų lietuviška drobė neišlaikė konkurencijos su kitų Europos šalių audiniais.
 
Iki XIX a. pab. iš atkočinės drobės buvo siuvami [[nuometas|nuometai]], [[staltiesė]]s, [[drobulė]]s. Moterys daugiau drobės pradėjo austi po [[baudžiava|baudžiavos]] panaikinimo. Jos audė drobes marškiniams, patalynei, [[rankšluostis|rankšluosčiams]]. Merginos nuo mažumės ausdavo pačios. Drobė buvo dovanojama dažniausiai per šeimos šventes ([[krikštynos]], [[vestuvės]]). Per vestuves jaunoji dalydavo drobės stuomenis, tikėdamasi turtingo ir gero gyvenimo. [[Kraitis|Kraičio]] drobės rietimų skaičius rodė jaunamartės turtinę padėtį, drobės grožis - nagingumą. XX a. 3-4 dešimtmetyje Lietuva buvo stambi linų pluošto gamintoja Europoje, antra vieta po [[Lenkija|Lenkijos]].