Domininkas Tumėnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pasimokęs namuose pas samdomą daraktorių, įstojo į [[Daugpilis|Daugpilio]] realinę mokyklą, kurią baigęs [[1877]] m. įstojo į [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]]. Mokydamasis seminarijoje priklausė slaptai lietuvių klierikų draugijai.

Į kunigus įšventintas [[1883]] m. [[lapkričio 13]] d. ir tik [[1884]] m. [[liepos 27]] d. paskiriamas vikaru į [[Kamajai|Kamajus]]. Atvykęs tuoj pat pradėjo burti jaunimą į blaivininkų būrelius, subūrė knygnešių broliją, pavadinęs ją Šv. Kazimiero vardu. Jos narius [[1890]] m. [[kovo 4]] d. prisaikdino prie Šv. Kazimiero altoriaus. Draugijos nariai pasninkaudavo ir kalbėdavo po 7 poterius į Šv. Dvasią ir Šv. Kazimiero litaniją kasdien, melsdami Lietuvai laisvės, o knygnešiams sėkmės. Draugija Šv. Kazimiero garbei slapta statė kryžius, kurie buvo ženklas knygnešiams, kur galima ilgesniam laikui prisiglausti, palikti saugoti knygas. Rūpinosi ir vaikų mokymu. Dėl skundų [[1890]] m. buvo suimtas ir kalinamas [[Zarasai|Zarasų]] kalėjime. Apkaltintas lietuviškos spaudos platinimu, stačiatikių šventųjų paveikslėlių draskymu.

[[1891]] m. [[birželio 10]] d. buvo 2 m. ištremtas į Solvičegodską (prie Kotlos, [[Rusija|Rusijoje]]), vėliau leido gyventi [[Vologda|Vologdoje]] (Rusija). Grįžęs iš tremties gyveno [[Kaunas|Kaune]], prie Katedros bažnyčios, žandarų priežiūroje. [[Kauno gubernija]] netvirtino į jokias parapijas. Tik gavęs 500 rb kyšį, gubernatorius [[1893]] m. patvirtino vikaru į [[Šatės|Šates]]. Čia dirbdamas palaikė ryšius su kaimyninėje parapijoje dirbusiu kunigu [[Juozas Tumas-Vaižgantas|Juozu Tumu-Vaižgantu]]: padėjo redaguoti [[Tėvynės sargas|“Tėvynės sargą“]], rašydavo straipsnius (slapyv. Antanas Dailidė).

Lietuviškos spaudos gaudavo iš [[palanga|Palangos]] kunigo [[Marcijonas Povilas Jurgaitis|Marcijono Jurgaičio]] ir kitų knygnešių. [[Šviesa (laikraštis)|“Šviesos“]] imdavo po 300 egz. Vėliau platino [[Žemaičių ir Lietuvos apžvalga|“Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą“]]. [[1901]] m. [[sausio 5]] d. paskirtas [[Šaukėnai|Šaukėnų]] parapijos klebonu (administratoriumi). Po metų, [[1902]] m. [[birželio 5]] d., perkeltas klebonu į [[Vadokliai|Vadoklių]] parapiją, kur kunigavo iki mirties.

Parengė šviečiamųjų knygelių „Dailydė“, „Ko reikia žemei“ ir kitų, paliko memuarų (dabar dingę).