Celibatas katalikybėje: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 6:
==Celibato krikščionybėje istorija==
Celibatas ne visais laikais buvo suvokiamas ir praktikuojamas vienodai. Nuo pat pirmųjų [[krikščionybė]]s amžių, skaistumas ir nekaltumas buvo labai branginami, nors susilaikymui nuo šeimos ryždavosi ne tiek jau daug krikščionių, net ir kunigų.
Elviros sinodas [[306]] metais ir Ispanijos sinodas priėmė pirmuosius nutarimus, kurie, nors vedybų ir neuždraudė, tačiau iš vyskupų, [[presbiteris|presbiterių]] ir [[diakonas|diakonų]] reikalavo susilaikymo gyvenant [[šeima|šeimoje]].
Eilutė 12:
[[Nikėjos I susirinkimas]] [[325]] metais jau pareikalavo celibato po diakonato, tačiau iki pat [[X amžius|X amžiaus]] dar buvo vedusių kunigų.
Dėl kunigų celibato gana anksti išsiskyrė Rytų ir Vakarų [[Bažnyčia|Bažnyčių]] pozicija. Rytų Bažnyčioje [[Trulanas|Trulano]] susirinkime [[692]] metais buvo nuspręsta, kad tik iš [[vyskupas|vyskupų]] bus reikalaujama susilaikymo, kai tuo tarpu kunigai galės kurti [[šeima]]s. Vakaruose keletas visuotinių Bažnyčios susirinkimų priėmė nutarimus dėl celibato laikymosi, nors anksčiau kunigai galėjo būti vedę.
[[1022]] metais [[popiežius]] [[Benediktas VIII]] uždraudė dvasininkams tuoktis, o [[1139]] metais antrasis [[Laterano susirinkimas]] galiausiai nusprendė visus, priimančius kunigystės [[Sakramentas|sakramentą]], įpareigoti celibatui.
Celibato laikymasis dar kartą buvo patvirtintas [[1545]] m. [[Tridento susirinkimas|Tridento susirinkime]].
[[1962]]–[[1965]] m. vykęs [[II Vatikano susirinkimas]] nutarė sugrąžinti vedusiųjų diakonų tarnystę.<ref>Dvasininkijos kongregacija. [http://www.lcn.lt/b_dokumentai/vadovai/nuolatiniu-diakonu-tarnybos.html „Nuolatinių diakonų tarnybos ir gyvenimo vadovas"], [[1998]] [[vasario 22]].</ref> Rytų Bažnyčia pastovų diakonatą išlaikė visais laikais.
[[1984]] m. celibatas įtrauktas į Kanonų teisės kodeksą (kan. 132).
==Celibato sampratos krikščionybėje raida==
Ankstyvojoje [[krikščionybė]]je, kuri egzistavo [[gnosticizmas|gnostinėje]] aplinkoje, neigusioje sukurto pasaulio, o tuo pačiu – ir kūno, [[gėris|gėrį]], toks atsisakymas galėjo sietis su troškimu išsilaisvinti iš gendančio kūno kalėjimo. [[Skaistumas]] buvo suvokiamas kaip kūno – sielos buveinės – švarumo išlaikymas.
Krikščionių [[vienuolynas|vienuolynuose]] celibatas buvo siejamas su [[askezė|askeze]], su kūno ir sielos disciplina. Tai buvo visiškai natūrali [[atsiskyrėlis|atsiskyrėlių]] ir cenobitinio monasticizmo praktika, kuri buvo suvokiama kaip sekimas [[Jėzus|Jėzumi]], gyvenusiu tokį gyvenimo būdą. Po [[kankinys|kankinių]] epochos visą gyvenimą trunkantis nekaltumas buvo suprantamas kaip viena iš [[kankinys]]tės formų, o [[kankinystė]] buvo laikoma aukščiausia sekimo [[Jėzus|Jėzumi]] forma. Mėgstamos asketinės praktikos buvo laisvai abiejų lyčių asmenų prisiimtas celibatas ir našlių susilaikymas.
Šiais laikais, kai kūnas ima atgauti savo vertingumą ir nebelaikomas tiesiogine kliūtimi nei [[šventas|šventumui]], nei skaistumui, celibatas imamas suvokti kaip visiško ir radikalaus pasišventimo Dievui būdas, nors ir ne vienintelis. Kartu tai ir praktiška, nes būdamas celibate žmogus nepalyginamai daugiau laiko ir energijos gali skirti Dievo reikalams.
[[Teologija|Teologiškai]] celibatas buvo ir yra įvairiai interpretuojamas. Tai ir susijungimo su Dievu patyrimas, vadinamas „dvasine santuoka“, ir dvasinis tokio susijungimo troškimas, ir viena iš askezės formų, [[eschatologija|eschatologinis]] būsimojo gyvenimo ženklas, ir atsižadėjimas šeimyninės atsakomybės, kad būtų galima pilnai pasišvęsti Dievo karalystei, ir apaštalinis laisvumas atsiduoti tarnystei, ir netgi [[krikščioniška]] kontr-kultūra, ženklinanti alternatyvią vertybių sistemą. Bažnyčia šiandien apie celibatą kalba kaip apie dovaną ir kaip savęs dovanojimą: Dievas dovanoja, ir asmuo dalijasi šia dovana, tai viena iš Dievo meilės išraiškų, o taip pat ir Dievo meilės ženklas, asmeniui save dovanojant kitiems ir bendruomenei.
==Celibatas kitose religijose==
Kitose [[religija|religijose]], pavyzdžiui, [[induizmas|induizme]] ar [[budizmas|budizme]], taip pat yra žinoma celibato praktika. Jose jos prisilaikoma kaip tam tikros dvasinės askezės disciplinos.
==Išnašos==
Eilutė 38:
==Nuorodos==
* [http://www.intratext.com/IXT/LIT0014/_P6.HTM Popiežius Paulius VI apie celibatą]
* [http://www.religija.lt/content/view/782/43/ Popiežius Benediktas XVI apie celibatą]
* [http://biblijainfo.lt/Bible%20Topics/Celibatas.html Celibato analizė Šv. Rašte]
* [http://www.gwebspace.de/meditation/enthaltsamkeit/ Celibatas budizme: Seksualumas ir dvasingumas - tekstai apie celibatą (vok.k.)]
[[Kategorija:Religija]]
| |||