Brūkšniuotoji keramika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Sutrumpinimo Lietuvoje panaikinimas |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
'''Brūkšniuotoji keramika''' – lipdyta [[keramika]] su grūsto [[granitas|granito]] priemaišomis [[molis|molio]] masėje, brūkšniuotu paviršiumi. Priskiriama [[brūkšniuotosios keramikos kultūra]]i.
== Arealas ==
Europoje brūkšniuotoji keramika atsirado ankstyvajame [[neolitas|neolite]]. Antrojo tūkstantmečio pabaigoje - pirmojo tūkstantmečio pabaigoje iki m. e. ji plito Rytų [[Lietuva|Lietuvoje]], Vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Latvija|Latvijos]] pietryčiuose, vėliau - Vidurio Baltarusijoje, Lietuvos šiaurės vakaruose ir [[Užnemunė]]je.
Brūkšniuotoji keramika formavosi kaip naujas [[bronzos amžius|bronzos amžiaus]] reiškinys, veikiamas įvairių etnokultūrų. Nuo [[II a.]] - [[III a.]], kai pradėjo plisti [[grublėtoji keramika]], brūkšniuotoji keramika ėmė nykti.
== Technologija ==
Brūkšniuota per dar neišdžiūvusio puodo paviršių braukiant [[žolė]]s, [[šiaudai|šiaudų]] ar stagarų gniūžte, kartais naudotos specialios [[šukos]]. Skiriamos trys pagrindinės puodų formos:
* puodynės su S raidės pavidalo protiliuotomis sienelėmis (aukštis 17-29 cm, skersmuo 21-26 cm)
* statinaitės pavidalo puodai tiesiomis sienelėmis (aukštis 12-26 cm, skersmuo 10-24 cm)
* briaunoti puodai.
Ankstyvajai keramikai būdingas neryškus ir netvarkingas brūkšniavimas, ji neornamentuota. Vėlyvoji keramika (pirmojo tūkstantmečio pab. - I-II a.) ryškiai brūkšniuota, su briaunomis, ties briauna puošta gnaibymu, pirštų ar nagų įspaudais, įrėžimais, voleliais, antspaudėliais. Labiausiai paplitęs brūkšniuotosios keramikos ornamentas - gnaibymas. Gnaibyta trejopai: vertikaliai, horizontaliai ir banguotai. <ref>[[Aleksiejus Luchtanas]]. {{VLE|III}}, 529 psl. </ref>
| |||