Brendis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:VanRynBrandyPotstill.jpg|thumb|200px|Brendžio distiliavimas [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikoje]].]]
'''Brendis''' (iš [[Olandų kalba|olandų]] ''brandewijn'' – degintas vynas) – [[Etilo alkoholis|spiritinis]] (40-60% stiprumo) [[alkoholinis gėrimas]], gaminamas [[Distiliacija|distiliuojant]] vynuogių [[Vynas|vyną]] arba fermentuotas kitų vaisių [[Sultys|sultis]]. Kartais ''brendžiais'' vadinami ir gėrimai, gauti distiliuojant išspaudas ([[grapa]]). Iš vynuogių vyno gamintas brendis paprastai brandinamas (keletą metų) ąžuolinėse statinėse, gamintas iš kitų vaisių arba iš išspaudų dažnai geriamas nebrandintas.
== Bendros žinios ==
Brendžio atsiradimas yra susijęs su [[Distiliacija|distiliacijos]] proceso atradimu ir tobulinimu. Stiprieji alkoholiniai gėrimai buvo vartojami [[Senovės Graikija|senovės Graikijoje]] ir [[Senovės Roma|Romoje]], ir tikriausiai [[Babilonija|Babilonijoje]]. Panašus į dabartinį ''brendis'' pradėtas gaminti dar [[XII amžius|XII]] amžiuje, o paplito XIV amžiuje. Iš pradžių vynas buvo distiliuojamas, siekiant supaprastinti jo pervežimą į tolimas šalis ir išvengti mokesčių (kurie buvo mokami už gėrimo tūrį). Nugabenus į paskirties vietą, buvo numatoma vėl pripilti vandens, pašalinto distiliacijos metu. Tačiau buvo pastebėta, kad ąžuolinėse statinėse laikytas distiliatas įgauna naują, skirtingą nuo šviežio distiliato, skonį. Be to, paaiškėjo, kad į distiliatą pripylus vandens, gautas skystis mažai kuo panašus į vyną.
Labiausiai brendžiai ėmė plisti XVII-XVIII amžiuose, įvairių šalių gamintojams bandant sukurti gėrimus, panašius į [[Prancūzija|Prancūzijoje]] gaminamus [[Konjakas|konjaką]] ir [[Armanjakas|armanjaką]]. Labiausiai paplitusios brendžio rūšys gaminamos imituojant [[Konjakas|konjako]] gamybos technologijas, regionuose, esančiuose netoli [[Cognac]] provincijos. Šiais laikais pamėgdžiojami netgi [[Konjakas|konjako]] markiravimai (''X.O.'', ''Napoleon'' ir pan.). Kadangi brendžių [[Standartas|standartizavimas]] gan menkai paplitęs, toks markiravimas neretai būna melagingu (gali reikšti seniausią iš rūšių, panaudotų gamyboje, arba net iš viso būti beprasmiu). Nepaisant to, yra ir itin gerų brendžio rūšių, niekuo nenusileidžiančių [[Konjakas|konjakams]] ar [[Armanjakas|armanjakams]].
== Brendžio rūšys ==
Brendžius įprasta skirstyti pagal vaisių, iš kurio jis pagamintas, o taip pat pagal pagaminimo vietą.
* '''Vynuogių brendis''' - gaminamas distiliuojant vyną. Žinomiausios rūšys, kurioms taikomos kilmės apsaugos taisyklės - [[konjakas]] (gaminamas Prancūzijoje, Konjako regione, dvigubos distiliacijos būdu), [[armanjakas (gėrimas)|armanjakas]] (gaminamas pietvakarių Prancūzijoje, Armanjako regione, vienos distiliacijos būdu), ''Brandy de Jerez'' (gaminamas Ispanijoje iš stiprinto vyno [[cheresas|chereso]]). Taip pat gaminamas ir daugelyje kitų šalių.
* '''Išspaudų brendis''' - gaminamas iš fermentuoto vynuogių minkštimo, sėklų ir odelių (to, kas lieka išspaudus sultis). Žinomiausios rūšys - [[grapa]] (Italija), [[čača]] (Gruzija), ''tsipuro'' (Graikija), lozovača (Kroatija, Serbija). Šie gėrimai dažnai laikomi [[degtinė]]mis.
* '''Vaisių brendis''' - gaminamas iš vaisių ar uogų (išskyrus vynuoges), dažniausiai - iš obuolių, slyvų, vyšnių, persikų, mėlynių, aviečių, abrikosų. Žinomiausios rūšys - [[kalvadosas]] (Prancūzijos Normandijos regione iš obuolių [[Sidras|sidro]] gaminamas gėrimas), Kirschwasser (vyšnių brendis, gaminamas pietų Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje), [[palinka]] (Vengrijoje ir Rumunijoje gaminami įvairių vaisių distiliatai), [[slivovica]] (slyvų brendis, gaminamas Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Bulgarijoje), [[šnapsas]].
| |||