Pirmą kartą šį reiškinį [[1827]] metais pastebėjo anglų botanikas [[Robertas Braunas]] (''Robert Brown'', [[1773]]–[[1858]]), tyrinėdamas pro [[mikroskopas|mikroskopą]] [[vanduo|vandenyje]] plaukiojančias [[pataisas|pataisų]] [[spora]]s. Dabar paprastai stebimos vandenyje netirpstančių gumiguto dažų dalelės. Šios dalelės visą laiką netvarkingai juda. Nuostabiausia ir neįprasta yra tai, kad šis judėjimas niekada nenutrūksta. Mes esame pripratę, kad bet kuris judantis kūnas anksčiau ar vėliau sustoja. ''Brauno judėjimas yra šiluminis judėjimas ir jis negali nutrūkti''. Kylant [[temperatūra]]i judėjimas intensyvėja.
Brauno judėjimą galima stebėti ir dujose. Taip juda [[oras|ore]] pakibusios [[dulkės|dulkių]] ir [[dūmai|dūmų]] dalelės.
