Bilevičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Herb Mogila.jpg|right|Bilevičių herbas „Kapas“]]
'''Bilevičiai, Biliūnai''' – [[Žemaitija|Žemaičių]] [[bajorai|bajorų]] giminė. [[XVI a.]] - [[XVII a.]] rėmė reformaciją Lietuvoje, lietuviškų leidinių rengimą. Dalis Bilevičių buvo lietuviškos kultūrinės orientacijos. Tėvoniniai dvarai [[XVI a.]] buvo [[Viduklė]], [[Raseiniai]], [[Rietavas]].
== Istorija ==
Giminės pradininkas [[XV a.]] šaltiniuose minimas Daugirdas Bilevičius. Dar [[XVI a.]] pradžioje giminė suskilo į dvi šakas: ''Bilevičius Stankevičius'' ir ''Bilevičius''. Prasidėjus [[reformacija]]i Bilevičiai Stankevičiai tapo [[evangelikai liuteronai|evangelikais liuteronais]]. Kita šaka, Bilevičiai, XVI a. viduryje perėjo į [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] tikėjimą. Vėliau dalis Bilevičių tapo [[katalikai]]s. [[XVIII a.]] Bilevičių moteriškoji linija liko protestantiška. Kataliko [[Albertas Bilevičius|Alberto Bilevičiaus]] vadovaujami bajorai [[1724]] m. nugriovė Raseinių evangelikų reformatų bažnyčią. [[XIX a.]] dalis Bilevičių sulenkėjo, [[XX a.]] išsikėlė gyventi į [[Lenkija|Lenkiją]], kiti įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą.
Garsiajame lenkų rašytojo [[Henrikas Senkevičius|H. Senkevičiaus]] istoriniame romane „Tvanas“ minimi net keturi Bilevičiai - išmintingi, nenuilstantys patriotai. Du broliai (Albrechtas ir Steponas) Bilevičiai dalyvavo [[1655]] m. Kėdainių suvažiavime ir pasirašė [[Kėdainių sutartis|uniją]] su [[švedai]]s. Į vieną iš Varšuvos seimų susirinko net šeši Bilevičiai: Aleksandras, Chrizostomas, Chvalibogas, Jonas Karolis, Teodoras ir Jonas Merkelis. [[1733]] m. [[Stanislovas Leščinskis|Stanislovo Leščinskio]] rinkimuose tap pat dalyvavo šei žemaičiai Bilevičiai: Aleksandras, Antanas, Petras, Steponas, Tadas ir Viktoras.<ref>[http://www.spauda.lt/voruta/tekstai/bilev.htm Bilevičiai. Spauda.lt]</ref>
== Bilevičiai Stankevičiai ==
Žymiausias giminės atstovas [[Jonas Bilevičius]], XVI a. [[Žemaitijos vietininkas]], [[Dirvėnai|Dirvėnų]] ir [[Beržai|Beržų]] tijūnas. Globojo pirmuosius spaudos lietuvių kalba rengėjus. Jam Prūsijos kunigaikštis [[Albrechtas Brandenburgietis]] [[1543]] m. [[spalio 7]] d. raštu pavedė globoti iš [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] į Lietuvą grįžtantį [[Abraomas Kulvietis|Abraomą Kulvietį]], prašė parinkti lietuvių jaunuolių, kandidatų į evangelikų liuteronų kunigus. Bilevičių Stankevičių giminės palikuoniai XVII a. viduryje jau buvo katalikai.
== Bilevičiai ==
* [[Jurgis Bilevičius]], Martyno sūnus, (m. [[1544]] m.) nuo [[1536]] m. buvo [[Telšiai|Telšių]] ir [[Plateliai|Platelių]] laikytojas, nuo [[1543]] m. [[Žemaitijos seniūnas]]. Jo sūnus:
** [[Albertas Bilevičius]], Šeduvos tijūnas, [[Mikalojus Radvila Juodasis|Mikalojaus Radvilos Juodojo]] dvaro maršalka.
* Merkelis Bilevičius (m. [[1629]] m.), sūnūs:
** [[Albrechtas Bilevičius]], Žemaitijos arklidininkas
** [[Steponas Aleksandras Bilevičius]], Žemaitijos stalininkas, su kitais bajorais pasirašė 1655 m. Kėdainių sutarties aktą. Sūnus:
*** [[Teodoras Bilevičius]] ([[1655]]–[[1697]] m.), memuaristas, po [[XVII a.]] karų su [[Švedija]] ir [[Rusija]] perėjo į katalikybę.
* Jonušas Bilevičius (m. [[1653]] m.), sūnūs:
** [[Merkelis Bilevičius]], Žemaitijos pilies teismo teisėjas, Kauno taurininkas, Šeduvos tijūnas, Žemaitijos vėliavininkas. Globojo [[Griežė]]s, Raseinių ir Šiluvos evangelikų reformatų bažnyčias.
** Jurgis Bilevičius (m. [[1644]] m.) nuo [[1623]] m. Žemaitijos seniūnijos [[pakamaris]]. Dalyvavo karuose su [[švedai]]s, [[turkai]]s. Į gyvenimo pabaigą perėjo į katalikų tikėjimą.
**** [[Juozapas Bilevičius]] (m. [[1850]] m.) dalyvavo [[Targovicos konfederacija|Targovicos bajorų konfederacijoje]], [[1793]] m. delegatas į [[Gardino seimas|Gardino seimą]]. Jo duktė [[Uršulė Bilevičiūtė]] ištekėjo už [[Julijus Pilsudskis|J. Pilsudskio]] ir dalis Bilevičių dvarų perėjo [[Pilsudskiai|Pilsudskiams]].
*** [[Tadas Bilevičius]] (m. [[1790]] m.), [[Mstislavlio kaštelionas]], nuo [[1786]] m. [[Mstislavlio vaivada]], nuo [[1788]] m. [[Trakų kaštelionas]], [[Viešvėnai|Viešvėnų]] (netoli Telšių) tijūnas, [[Vainutas|Vainuto]] seniūnas. Emigravo į Vakarų Europą.
*** Teodoras Bilevičius, Tado brolis, nuo [[1772]] m. [[Žemaičių maršalka]].
**** [[Grigas Bilevičius]] (apie [[1788]]–[[1851]] m.) [[1815]]–[[1832]] m. [[Kelmė]]s klebonas, nuo [[1839]] m. [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]] prelatas, nuo [[1848]] m. kapitulos pirmininkas.
***** [[Ipolitas Bilevičius]] ([[1822]]–[[1901]] m.), rašytojas, rašė [[lenkų kalba]], į [[prancūzų kalba|prancūzų k]]. išvertė [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]] kūrinių. Jo dukterys [[Joana Narutavičienė]] ir [[Sofija Zubovienė]] ([[Vladimiras Zubovas (1862)|Vladimiro Zubovo]] žmona) buvo vienos pirmųjų Lietuvos dvarininkaičių, baigusių aukštąjį mokslą. <ref>[[Ingė Lukšaitė]]. {{VLE|III}}, 184 psl. </ref>
== Šaltiniai ==
| |||