Bermontininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: pl:Zachodnia Armia Ochotnicza |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Bermontininkai.jpg|thumb|right|250px|Bermonintininkai]]
'''Bermontininkai''' (ofic. '''Rusijos vakarų armija''', kartais – '''kolčiakininkai''') – [[1919]] m. sudaryta provokiškos orientacijos kariuomenė, sudaryta po [[Vokietija|Vokietijos]] kapituliacijos, [[Antantė|Antantei]] įpareigojus laikinai palikti kariuomenę [[Kaizerinė Lietuvos okupacija|okupuotose]] [[Baltijos valstybės]]e.
Pirmieji bermontininkai į Latviją atvyko 1919 m. [[gegužės 30]] d. [[Birželio 12]] d. [[Pavelas Bermontas]] su 350 savanorių samdinių įkūrė štabą [[Jelgava|Jelgavoje]]. Čia jį iš karto parėmė tiek generolo R. Golco vadovaujama vokiečių kariuomenė, tiek vietos dvarininkai vokiečiai. Jo kariuomenė sparčiai didėjo ir netrukus turėjo apie 50 000 patyrusių karių, iš jų apie 10 000 buvo [[rusai]], kiti – [[vokiečiai]], ginkluoti 100 patrankų, 400 kulkosvaidžių, 50 minosvaidžių, 120 lėktuvų. Ta proga P. Bermontas pasivadino pulkininku (būdamas vos leitenantu) ir kunigaikščiu, net pavardę pasikeitė, tapo Avalovu – kad būtų solidu ir neliktų jokių vokiškumo pėdsakų. Bermontininkai leido į apyvartą [[pinigai|pinigus]], juos rėmė stambūs Vokietijos pramoninkai.
Iš pradžių P. Bermontui sekėsi manevruoti tarp kelių jėgų: Vokietijos, kuri labiausiai jį rėmė, tikėdamasi su jo pagalba galutinai įsitvirtinti Baltijos kraštuose, baltagvardiečių, kuriems jis žadėjo padėti grįžti į valdžią, sugrąžinti Rusijai reikalingus [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] uostus, Antantės, kurios šalys tarpusavy nesutarė: [[Prancūzija]] vis dar tikėjosi, kad atsikurs senoji [[Rusija]], vieninga ir nedaloma, o [[JK|Didžioji Britanija]] jau buvo linkusi pripažinti naujai susikūrusias valstybes – ne tik [[Suomija|Suomiją]] ir [[Lenkija|Lenkiją]], bet ir [[Lietuva|Lietuvą]], [[Latvija|Latviją]], [[Estija|Estiją]].
1919 m. [[liepos 26]] d. bermontininkai pasirodė [[Kuršėnai|Kuršėnuose]], kur pradėjo rekvizuoti butus. Kareiviai plėšė vietos gyventojus ir net planavo karinį perversmą [[Kaunas|Kaune]]. Prieš jų plėšikavimą į kovą pakilo vietos gyventojai, atsirado partizanų būrių. Jų veiksmus koordinavo Laikinasis partizanų štabas [[Šiauliai|Šiauliuose]].
[[Spalio 9]] d. P. Bermonto – Avalovo įsakymu prasidėjo puolimas. Lietuvos kariuomenės vadas generolas P. Liatukas prieš bermontininkus sutelkė beveik visas karines pajėgas: šešis pėstininkų pulkus, raitelių pulką, 5 baterijas, geležinkelių kuopą ir kitas technines dalis. Visoms dalims vadovauti paskyrė K. Ladygą, vėliau jį pakeitė V. Skorupskis.
Su bermontininkais kovojo [[Raseiniai|Raseinių]] komendantūros kuopa kairiame sparne, bei [[Pasvalys|Pasvalio]] batalionas dešiniajame, taip pat prisidėjo partizanų rinktinės. Per spalio ir lapkričio mėnesius bermontininkai užėmė didesniąją dalį Latvijos, taip pat Šiaulius, [[Biržai|Biržus]], [[Radviliškis|Radviliškį]], [[Raseiniai|Raseinius]], [[Jurbarkas|Jurbarką]], [[Linkuva|Linkuvą]].
[[Lapkričio 11]] d. Latvijos kariuomenė bermontininkus sumušė ties [[Ryga]], o [[lapkričio 21]] – [[lapkričio 22|22]] dienomis lietuviai [[Radviliškio kautynės]]e sumušė kariuomenės likučius ir privertė juos pasitraukti į [[Prūsija|Rytprūsius]]. Po pergalės Lietuvos armijai atiteko daug karinio turto: 10 patrankų, 30 [[lėktuvas|lėktuvų]] ir jų variklių, 100 kulkosvaidžių, taip pat šautuvų, pabūklų, šovinių, artilerijos sviedinių, [[automobilis|automobilių]], šarvuotį (kuris vėliau buvo sutaisytas ir gavo "Savanorio" vardą). Po šių pralaimėjimų Antantė pareikalavo bermontininkų išvedimo ir iki [[gruodžio 1]] d. pasitraukė visi daliniai iš Latvijos, o iki [[gruodžio 15]] d. – ir iš Lietuvos.
==Nuorodos==
* [http://anthology.lms.lt/texts/34/tekstas/40.html Antanas Vienuolis – „Bermontininkai“]
[[Kategorija:Lietuvos Respublika 1918-1940 m.]]
| |||