Benediktas Juodka: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Benediktas Juodka''' (1943 sausio 13 d. [[Utena|Utenoje]]) - Lietuvos biochemikas, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] profesorius ir [[rektorius]].

1968–1969 m. – Vilniaus universiteto Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros asistentas 1969–1971 m. – VU Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros vyr. dėstytojas. 1971–2002 m. – VU Biochemijos ir biofizikos katedros vedėjas. Nuo 1982 m. – [[profesorius]]. Nuo 1987 m. – [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos MA]] narys-korespondentas, 1990 m. – Lietuvos MA tikrasis narys (akademikas). Nuo 1994 m. – Latvijos MA užsienio narys. 1994 m. – Europos mokslo ir meno akademijos narys (Zalcburgas). 1999–2001 m. - Pasaulio mokslo ir technologijų etikos komiteto vicepirmininkas. 2002 m. - Europos menų, gamtos ir humanitarinių mokslų akademijos (Paryžius) tituluotas narys. 2002 m. – Italijos mokslų akademijos užsienio narys;

* 1973 m. – 2 mėn. stažuotė [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] MA Organinės chemijos ir biochemijos institute.

* 1974–1975 m. – 10 mėn. stažuotė Šiaurės vakarų ir Ilinojaus universitetuose (JAV)

* 1985 m., 1987 m. vizituojantis profesorius Debreceno universitete ([[Vengrija]])

* 1989 m., 1992 m., 1995 m., 1997 m. – vizituojantis profesorius Frankfurto prie Maino universitete (Vokietija)

1991 m. (6 mėn) 1993 m. (2 mėn.), 1995 m. (2 mėn.), 1997 (3 mėn.), 2000 m. (3 mėn.) – mokslinis darbas Vokietijos vėžio tyrimo centre [[Heidelbergas|Heidelberge]] (Vokietija).

Skaitė paskaitas ir dalyvavo tarptautinėse konferencijose Austrijos, Belgijos, Danijos, Estijos, Čekijos, Čilės, Ispanijos, Italijos, Japonijos, JAV, Kuveito, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių universitetuose ir mokslo centruose. Paruošti ir skaitomi arba skaityti šie teoriniai kursai: Bioorganinė chemija, Biochemija, Molekulinė biologija, Nukleorūgščių chemija ir biochemija.

Kovalentiniai nukleorūgščių ir baltymų kompleksai bei jų cheminis modeliavimas; Transportinių ribonukleorūgščių pirmtakų brendimo mechanizmo tyrimas; Fotodinaminės onkoterapijos biocheminiai mechanizmai.

* 1986 m. – LTSR mokslo premija;

* 2000 m. – T. Grotuso vardo premija;

* 2001 m. – Baltijos šalių mokslų akademijų medalis;

* 2002 m. – [[Lietuvos mokslo premija]] už darbų ciklą „Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai (1986–2000 m.)“ (kartu su [[Algis Petras Piskarskas|Algiu Petru Piskarsku]], [[Ričardas Rotomskis|Ričardu Rotomskiu]], [[Giedrė Virgilija Streckytė|Giedre Virgilija Streckyte]], [[Vida Kirvelienė|Vida Kirveliene]], [[Liudvika Laima Griciūtė|Liudvika Laima Griciūte]], [[Konstantinas Povilas Valuckus|Konstantinu Povilu Valucku]], [[Laima Bloznelytė-Plėšnienė|Laima Bloznelyte-Plėšniene]] ir [[Janina Didžiapetrienė|Janina Didžiapetriene]])<ref>[http://lma.lt/tvs/images/77/2002_lmp.doc Lietuvos mokslų akademija: 2002 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai]</ref>.

* 2004 m. – Lietuvos olimpinio komiteto garbės ženklas;

* 2006 m. – Vilniaus miesto Žygimanto Augusto medalis;