Aurelianas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Aureliancoin1.jpg|thumb|220px|Aureliano monetos su jo atvaizdu]]
'''Aurelianas''' (''Lucius Domitius Aurelianus''; g. [[212]]- m. [[275]]) buvo [[Romos imperija|Romos imperatorius]] [[270]]–[[275]] m.
Gimė valstietiškoje šeimoje vienoje iš [[Dunojus|Dunojaus]] žemupio provincijų, pasižymėjo didele fizine jėga, nuo jaunystės tarnavo Romos kariuomenėje, savo narsa ir energija pasiekė karjeros karinėje hierarchijoje. Valdant imperatoriui [[Valerianas|Valerianui]] pasižymėjo kaip karvedys prie [[Reinas|Reino]] ir [[dunojus|Dunojaus]]. Prie imperatoriaus Galijeno jau užėmė aukštas vadovaujamas pareigas, prie [[Klaudijus II Gotikas|Klaudijaus]] buvo jo artimiausias patarėjas, vadovavo kariuomenei prie Dunojaus. Klaudijui [[270]] m. mirus kariuomenė [[Panonija|Panonijoje]] paskelbė jį imperatoriumi. [[Italija|Italijoje]] imperatoriumi paskelbtas Klaudijaus brolis [[Kvintilas]] nesiryžo kovoti su Aurelianu ir nusižudė.
Per trumpą savo valdymo laikotarpį pasižymėjo veiklumu, didžiąją dalį laiko praleido karuose prieš besiveržiančius į Romos imperiją [[germanai|germanus]].
Iš Dunojaus žemupio išstūmė [[vandalai|vandalus]] ir [[gotai|gotus]]. Negalėdamas išlaikyti [[Dakija|Dakijos]] provincijos kairiajame Dunojaus krante, užleido ją [[Gotai|gotams]] ir įkūrė dešiniajame krante vadinamąją ''Dacia ripensis''. Po to, kai [[271]] m. prie [[Pjačenca|Pjačencos]] pralaimėjo [[alemanai|alemanams]], ir germanams atsivėrė kelias į Romą, organizavo Romos aptvėrimą 16 km ilgio siena, kurią jau jam mirus pabaigė Probas. Alemanus vėliau jam pavyko sumušti ties Fano ir [[Pavija]]. Tuo pačiu metu malšino separatistines tendencijas [[Galija|Galijoje]], kur sumušė imperatoriumi pasiskelbusį Klaudijų Eustaką Tetriką.
Rytuose Odenato našlei Zenobijai kuriant beveik nepriklausomą nuo Romos Palmiros valstybę, kuri savo įtaką išplėtė nuo [[Sirija|Sirijos]] į visą [[Mažoji Azija|Mažąją Aziją]] ir [[Egiptas|Egiptą]], suruošė prieš ją žygį, sumušė Palmiros kariuomenę ties Emesa, po apgulties 272-273 m. užėmė Palmirą ir ją sugriovė. Pasiduoti Aurelianui buvo priverstas ir Egiptas.
Gindamas valstybę nuo išorės priešų, viduje sistemingai centralizavo valdymą, pirmasis savo kalamose monetose pasivadino ''Dominus et Deus'', apribojo [[senatas|senato]] įtaką, sutvarkė iždą. Amžininkų buvo vadinamas Romos imperijos atstatytuoju.
| |||