Auditas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ypatingai XIX a. pradėjo steigtis daug [[akcinė bendrovė|akcinių bendrovių]]. [[Akcinė bendrovė|Akcinių bendrovių]] [[vadovas|vadovai]] kartu su buhalteriais specialiai [[atskaitomybė]]je nurodydavo padidintą savo vadovaujamų [[akcinė bendrovė|akcinių bendrovių]] vertę ir pelną siekdami daugiau pritraukti kapitalo. Tą kapitalą kartais tiesiog pasisavindavo.

Kaskart bankrutuojant [[akcinė bendrovė|akcinėms bendrovėms]] [[valstybė]]s, [[akcinė bendrovė|akcinių bendrovių]] [[vadovas|vadovai]] ir [[akcininkas|akcininkai]] pradėjo siekti kontroliuoti [[akcinė bendrovė|akcinių bendrovių]] [[atskaitomybė|atskaitomybę]].

Laikoma, kad auditas atsirado [[JK|Didžiojoje Britanijoje]]. Tenai svarbiausiose uostose pradėjo veiklą viešai samdomi buhalteriai. Jie daugiausiai tik tvarkydavo [[apskaita|apskaitą]], žinoma, gerai užsirekomendavusio buhalterio samdymas kažkiek pakeldavo pasitikėjimą [[fizinis asmuo|fiziniu asmeniu]] ar [[akcinė bendrovė|akcine bendrove]].

Galiausiai reiškinys, kaip auditas susiformavo XIX a. pabaigoje. Tada kaip tik padaugėjo bendro kapitalo įmonių, skolinimasis. Tada norint pritraukti kapitalą praktiškai buvo privaloma pateikti auditorių patvirtintą savo finansinę [[atskaitomybė|atskaitomybę]]. Pirma [[atskaitomybė|atskaitomybę]] tvirtinantys buhalteriai buvo vadinami viešaisiais buhalteriais ([[anglų kalba|angl.]] – public accountants), o vėliau pradėti vadinti auditoriais ([[anglų kalba|angl.]] – auditors). Galiausiai jie pradėjo kurti įvairias profesines sąjungas, reikalauti [[valstybė|valstybių]] įteisinti jų veiklą, reikalauti, kad asmenys, norintys užsiimti auditine veikla, tam gautų leidimus, praeitų kvalifikacinį patikrinimą.

Pirmosios profesinės buhalterių organizacijos pradėjo kurtis ([[Škotija|Škotijoje]]). Audito atsiradimo data laikoma 1854 m. spalio 23 d., kai [[Edinburgas|Edinburgo]] buhalterių sąjungai buvo suteiktas karališkasis statusas ([[anglų kalba|angl.]] – royal charter), o jos nariai pradėti vadinti privilegijuotais auditoriais ([[anglų kalba|angl.]] – chartered accountants).

[[Škotija|Škotijos]] buhalterių pavyzdžiu greitai pasekė ir [[Anglija|Anglijos]] buhalteriai, paskui tai paplito ir kitose pasaulio šalyse. Buhalterių sąjungos buvo vadinamos skirtingai.

: 1854 m. – [[Edinburgas|Edinburgo]] buhalterių sąjunga.

: 1855 m. – [[Glazgas|Glazgo]] buhalterių ir ekspertų sąjunga.

: 1867 m. – [[Aberdynas|Aberdyno]] buhalterių sąjunga.

: 1870 m. – [[Anglija|Anglijos]] ir [[Velsas|Velso]] privilegijuotų buhalterių institutas.

: 1880 m. – [[Kanada|Kanados]] privilegijuotų buhalterių institutas.

: 1886 m. – [[Australija|Australijos]] privilegijuotų buhalterių institutas.

: 1887 m. – [[Australija|Australijos]] buhalterių sąjunga.

: 1887 m. – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] diplomuotų viešų buhalterių institutas.

: 1888 m. – [[Airija|Airijos]] privilegijuotų buhalterių institutas.

: 1891 m. – [[Anglija|Anglijos]] diplomuotų buhalterių privilegijuotoji asociacija.

: 1894 m. – [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] buhalterių sąjunga.

: 1895 m. – [[Nyderlandai|Nyderlandų]] registruotų buhalterių institutas.

Įvairiose pasaulio [[valstybė]]se dalis įmonių privalomai turi pateikti savo [[atskaitomybė]]s auditinį patvirtinimą. Tai dažniausiai registruotos akcijų biržoje, bendro kapitalo, galinčios imti paskolas, leisti vertybinius popierius.

Taip pat įmonės [[atskaitomybė]]s auditoriaus patvirtinimo reikalauja ir kai kurios valstybinės institucijos suteikiančios kokius nors leidimus.

Pagrindinė audito funkcija buvo [[atskaitomybė]]s patvirtinimas. Vėliau, o gal ir tuo pačiu metu kai auditoriai atlikdavo auditus, jie kartu konsultuodavo [[ūkio subjektas|ūkio subjektų]] [[vadovas|vadovus]] ir darbuotojus apie [[apskaita|apskaitą]] ir kitais klausimais.

# Finansinį auditą – tikrina [[atskaitomybė|atskaitomybę]].

# Valdymo auditas – tikrina, analizuoja ir vertina vidinę [[ūkio subjektas|ūkio subjekto]] veiklą.

# Veiklos auditas – tikrina, analizuoja ir vertina [[ūkio subjektas|ūkio subjekto]] išorinius veiksmus.

# [[Išorinis auditas]] – atlieka audito įstaigos ir laisvai samdomi auditoriai. Pagrindinis jų uždavinys patvirtinti [[atskaitomybė|atskaitomybę]], taip pat pateikti paaiškinimus visokiais, tame tarpe ir [[apskaita|apskaitos]] klausimais.

# [[Vidaus auditas]] – atlieka pačiame [[ūkio subjektas|ūkio subjekte]] įsteigta audito tarnyba ar auditorius. Pagrindinis uždavinys analizuoti ir vertinti [[ūkio subjektas|ūkio subjekto]] kuriame jis dirba valdymą ir veiklą. Taip pat atlieka ir [[finansinis auditas|finansinį auditą]].

# [[Valstybės auditas]] – atlieka valstybės įsteigtos įstaigos darbuotojai. Atlieka valstybinių įstaigų valdymo ir veiklos auditą. Taip pat atlieka ir finansinį, tame tarpe ir asignavimų valdymo auditą.

Atsiradus privačioms įstaigoms atsirado ir nesąžiningi verslininkai. Jie tiesiog siekdami pritraukti lėšas parodydavo kartais net ypatingai gerus savo veiklos rezultatus. Valstybė siekdama kontroliuoti komercinių įmonių ir įstaigų veiklą pradėjo reglamentuoti jų kontrolę. Taip pat vidaus audito tarnybas įsteigė ir valstybinėse įstaigose ir įmonėse. Svarbiausios audito datos Lietuvoje yra 1994 m. liepos 5 d., kai buvo nurodytas visuose [[akcinė bendrovė|akcinėse bendrovėse]] privalomas auditinis tikrinimas ir 2000 m. vasario 7 d. kai nurodyta įsteigti vidaus audito tarnybas valstybinėse įstaigose ir įmonėse.

Šiuo metu auditą Lietuvoje atlieka Valstybės kontrolė, išorės ir vidaus auditoriai. Valstybės kontrolė išlaikoma tiesiai iš valstybės biudžeto, išorės auditorių darbą kontroliuoja Audito rūmai bet užmokestį gauną iš audituojamųjų, vidaus auditoriai išlaikomi iš tų pačių įstaigų lėšų, kurias jie audituoja.

Valstybės kontrolei be audito dar pavesta kontroliuoti [[asignavimas|asignavimų naudojimą]].

Išorės auditoriai atlieka komercinių įmonių ir įstaigų auditą.