Paukščių gripas: Skirtumas tarp puslapio versijų

19 397 baitai pašalinti ,  prieš 15 metų
revert (copyvio http://www.birdlife.lt/index.php/paugripas/duk-bflu/)
(revert (copyvio http://www.birdlife.lt/index.php/paugripas/duk-bflu/))
Užsikrėtę paukščai būna apatiški, pašiauštomis [[plunksna|plunksnomis]], pamėlusia [[oda|oda]], nelesa ir laikosi atokiau nuo kitų sparnuočių.
 
=='''''''''''Prevencija ir kontrolė==
[[europos sąjunga|Europos sąjungos]] valstybėse sudaryta paukščių gripo profilaktikos strategija. [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] Valstybinė maisto ir veterinarjos tarnyba savo veiklą koordinuoja su ES ir kitomis valstybėmis. [[2006]] m. [[vasaris|vasario]] 20 d. išleistas LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. B1-139 "Dėl naminių paukščių laikymo", kuriuo nurodoma naminių paukščių laiktytojams nuo 2006 m. vasario 20 d. laikyti naminius paukščius (vištas, antis, žąsis, kalakutus ir kitus namuose laikomus paukščius) uždarose patalpose ir jų neišleisti į lauką iki 2006 m. [[gegužė|gegužės]] 20 dienos. Šis įsakymas išleistas ir saugumo priemonių imtasi siekiant apsaugoti nuo galimo labai patogeniško paukščių gripo plitimo Lietuvos teritorijoje.
 
*naminių paukščių negirdyti vandeniu iš atvirų vandens šaltinių;
*užsienyje nesilankyti paukščių turguose, paukščių parodose, zooparduotuvėse.
 
'''KAS YRA VIRUSAS H5N1?'''
Egzistuoja daugybė įvairių paukščių gripo viruso variantų (kamienų), tačiau tik nedaugelis iš jų gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų gyvūnams ir žmonėms. Laukiniai paukščiai nuolat nešioja daugybę skirtingų šio viruso variacijų, tačiau natūraliai tik labai nedidelė paukščių dalis būna jais užsikrėtę. Šie virusai sukelia tik nedidelius sveikatos sutrikimus, kurie dažniausiai nepasireiškia jokiais išoriniais požymiais. Mažai patogeniški virusai nepavojingi ir naminiams paukščiams.
Tačiau kai kurie H5 ir H7 viruso kamienai naminiams paukščiams gali būti labai pavojingi ir būtent šie paukščių gripo viruso variantai įvardijami kaip labai patogeniški. Labai patogeniški virusai pas laukinius paukščius paprastai neaptinkami. Šių virusų židiniai išryškėja naminių paukščių fermose, kur intensyviai veisiant paukščius ir juos laikant ypatingai dideliu tankumu susidaro idealios sąlygos virusams intensyviai daugintis ir įgyti didelį patogeniškumą lemiančių savybių.
Laukiniai paukščiai taip pat gail užsikrėsti labai patogeniškais paukščių gripo virusais ir nuo jų žūti. Manoma, kad laukiniai paukščiai virusu gali užsikrėsti turėdami tiesioginį ar netiesioginį kontaktą (pvz.: bendrai naudojamus vandens telkinius, maisto šaltinius ir pan.) su virusą nešiojančiais naminiais paukščiais.
Pastaruoju metu aptinkamas virusas H5N1 priskiriamas prie labai patogeniškų. Pirmąjį kartą šio kamieno virusas buvo aptiktas 1997 m. Honkonge. Nustatyta, kad ši viruso atmaina atsirado pakitus vienai iš mažai patogeniškų viruso atmainų, kuria naminiai paukščiai galėjo užsikrėsti nuo laukinių paukščių.
Didelėse paukščių fermose virusai turi labai geras sąlygas plisti ir daugintis, nes daug (kartais net keleto rūšių) paukščių turi nuolatinį tiesioginį kontaktą su aplink esančiais kitais paukščiais ir įvairiomis jų kūno išskyromis (seilėmis, ekskrementais), per kurias virusas lengvai keliauja iš vieno organizmo į kitą. Virusui nuolat cirkuliuojant tokioje palankioje aplinkoje jo kitimo (mutavimo) tikimybės žymiai padidėja. Pastaraisiais metais stebėti ir galimai tarpusavyje susiję viruso proveržiai prasidėjo Pietryčių Azijoje 2003 m., kur paukštininkystės ūkis plėtojamas palyginti intensyviai, tačiau gausu ir mažų ūkių, kuriuose biologinės apsaugos priemonės ar net elementarios higienos normos mažai paisomos.
'''3.1. Ar laukiniai paukščiai gali užsikrėsti virusu H5N1?'''Taip. Dabar žinoma viruso atmaina sukelia laukinių paukščių žuvimą. Dauguma žinomų paukščių gripo atvejų buvo susiję su vandens paukščiais, o dauguma vandens telkinių, kuriuse buvo rasti negyvi paukščiai, buvo žemės ūkio kraštovaizdyje. Didžioji dalis kitų virusu užsikrėtusių laukinių paukščių priskirtini toms ekologinėms grupėms, kurios minta maita (pvz., varniniai paukščiai) arba maistą renka užterštuose urbanizuoto ir žemės ūkio kraštovaizdžio vandens telkiniuose. Panašu, kad virusas kur kas dažniau aptinkamas pas tuos vandens paukščius, kurie nevengia urbanizuoto ir žemės ūkio kraštovaizdžio.
'''3.2. Ar migruojantys paukščiai platina paukščių gripo virusą H5N1?'''
Tokia tikimybė egzistuoja. Tačiau tiesioginis ryšys tarp viruso plitimo ir migruojančių paukščių (kaip galimų jo platintojų) neįrodytas. Manoma, kad laukiniai paukščia nėra svarbiausia grandis platinant virusą.
Tik keletas žinomų ligos pasireiškimo atvejų sutapo su laukinių paukščių migravimo keliais ir laiku, tačiau daugeliu atvejų tokio sutapimo nebuvo. 2005 metų rudeninės paukščių migracijos metu naujų ligos židinių buvo aptinkama mažai, o įprastose laukinių vandens paukščių žiemojimo ir masinio susikaupimo vietose Indijoje, Filipinuose, ramiojo vandenyno salose ir Afrikoje virusas net nebuvo aptiktas. Nauji ligos židiniai Europoje taip pat atsirado ne tose vietose kur jų buvo galima tikėtis jei pagrindiniais viruso platintojais būtų laukiniai paukščiai. Šie faktai leidžia manyti, kad H5N1 užsikrėtę laukiniai paukščiai žūsta labai greitai ir negali įveikti didelių atstumų, todėl spėjama, kad visi žuvę paukščiai užsikrėtė netoli nuo tų vietų, kur jie ir žuvo.
Apibendrinant galima teigti, kad kai kurių naujų viruso židinių atsiradimas galėjo būti paaiškinamas laukinių paukščių perskridimais, tačiau kiti galimi ligos plitimo būdai yra labiau tikėtini.
'''3.3. Ar sveiki laukiniai paukščiai gali pernešti užkratą?'''
 
Per paskutinius dvejus metus Pietryčių Azijos regione buvo ištirta daugiau nei 100000 paukščių, tačiau nei viename paimtame ir ištirtame mėginyje H5N1nebuvo aptiktas. Mongolijoje, po 2005 m. rugpjūtį viename ežere stebėto ligos protrūkio, buvo ištirta 850 mėginių paimtų iš tame pačiame ežere buvusių gyvų paukščių. Šių tyrimų metu virusas taip pat neaptiktas.
Tik Eurazijos žemyne 9 mėginiuose, kurie buvo paimti iš sveikai atrodančių paukščių, buvo aptiktas virusas H5N1. Tačiau taip ir nebuvo nustatyta ar šie paukščiai jau buvo užsikrėtę ar tik pernešė ligos sukėlėją. Tūkstančiai paukščių ištirta ir virusu neužkrėstose vietose Korėjoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Aliaskoje ir Europoje, tačiau virusas šių tyrimų metu taip ir nebuvo aptiktas.
Tačiau žinomi atvejai, kai antis specialiai buvo užkrėsta labai patogenišku H5N1 virusu, tačiau ryškūs ligos klinikiniai požymiaijai nepasireiškė. Kinijoje H5N1 buvo išskirtas iš žvirblio, kurio elgesyje taip pat jokių ligos požymių neišryškėjo.
 
'''3.4. Ar H5N1 gali būti realia grėsme paukščių apsaugai?'''
Kinijoje žuvo iki 10 proc. indijinės žąsies (Anser indicus) pasaulio populiacijos. Didesnių ligos protrūkių vietose labiausiai pažeidžiamos būtų retų, globaliai nykstančių paukščių populiacijos, kurios žiemavietėse ar poilsio vietose suformuoja dideles sankaupas. Pietryčių Azijoje ir Europoje nemažai vandens paukščių turi globaliai nykstančių rūšių statusą, nes jų populiacijos šiuo metu ir taip negausios dėl buveinių naikinimo ir paukščių medžioklės. Tokiems paukščiams viruso H5N1 plitimas yra reali grėsmė.
'''3.5. Kokius tyrimus dar reikėtų atlikti?''' Pripažįstama, kad apie viruso H5N1 patogeniškumą ir "elgesį" ekosistemose žinoma palyginti mažai. Reikėtų daugiau sužinoti apie tai kaip paukščiai užsikrečia, kiek trunka inkubacinis periodas, kada, kaip ilgai ir kokiais kiekias sergantys paukščiai gali platinti užkratą aplinkoje, kaip pasireiškusi liga veikia paukščių gebėjimą migruoti, ir kokios paukščių rūšys užsikrečia ir suserga greitai, o kurios atsparesnės.
'''3.6. Ar laukiniai paukščiai turėtų būti persekiojami siekiant sustabdyti ligos plitimą?'''
Laukinių paukščių baidymas, gaudymas ar naikinimas negali sustabdyti ligos plitimo. Panašios priemonės tik priverstų paukščius paplisti žymiai didesnėse teritorijose ir turėtų visiškai priešingą poveikį. Be to, tokiems veiksmams naudojami resursai būtų atitraukiami nuo svarbių ir veiksmingų ligos kontrolės priemonių.
 
 
 
'''4. AR GALIMA BŪTI GAMTOJE? AR GALIMA MAITINTI ŽIEMOJANČIUS PAUKŠČIUS LESYKLOSE?'''
Daugelis žmonių mėgsta laisvalaikį praleisti gamtoje, o kai kuriems iš jų labai svarbus pomėgis stebėti ar globoti paukščius. Laimei, nėra jokių rimtų priežasčių dėl kurių žmonės turėtų pradėti bijoti ir vengti paukščių. Lesyklas lankantys paukščiai taip pat nepriskiriami prie dažniausiai paukščių gripu sergančių paukščių, todėl jų maitinimą galima tęsti iki žiemos pabaigos.
Būnant gamtoje ir maitinant paukščius reikia vengti kontaktų su jais (kaip ir su bet kokiais kitais laukiniais gyvūnais), neliesti sergančių ar negyvų paukščių ir laikytis visų įprastų asmens higienos normų: kruopščiai ir reguliariai plautis rankas, reguliariai plauti ir dezinfekuoti paukščių lesyklas. Taip pat reikia atminti, kad būnant prie vandens telkinių egzistuoja tam tikra tikimybė pernešti užkratą kartu su vandens paukščių išmatomis, todėl lauke dėvima avalynė ir rūbai turi būti laikomi atskiroje, naminiams gyvūnams nepasiekiamoje patalpoje.
Iki šiol nei vienas žmogus paukščių gripu neužsikrėtė nuo laukinių paukščių. Visi šia liga sirgę žmonės prieš susirgdami turėjo betarpišką kontaktą su naminiais paukščiais.
5'''. KAS DAR BE LAUKINIŲ PAUKŠČIŲ GALI PLATINTI PAUKŠČIŲ GRIPĄ?'''Įvardijami trys labiausiai tikėtini užkrato perdavimo būdai:
neapdorotos paukštienos ir paukštienos produktų judėjimas vietinėse ir globalioje paukštienos rinkose
prekyba laukinias paukščiais
paukščių mėšlo naudojimas trąšoms ir kitų gyvūnų maistui (kai kuriose šalyse paukščių mešlu maitinamos kiaulės ir tvenkiniuose auginamos žuvys)
'''6. Kokiomis priemonėmis galima sustabdyti pavojingos ligos plitimą?''' Tai, kad šiuo metu migruojantys laukiniai paukščiai laikomi svarbiausiais viruso platintojais, gali būti laikoma potencialiai pavojingu pastangų ir resursų kreipimu klaidinga linkme. Siūlymai baidyti, naikinti ar kitaip persekioti laukinius paukščius visiškai neatitinka realios situacijos ir net neturėtų būti svarstomi kaip realiai pamatuoti kovos su galimu viruso plitimu būdai.
Tarp efektyviausių prevencinių priemonių reikėtų paminėti biologinės apsaugos priemonės visose naminių paukščių ūkio šakose, įskaitant nuolatinį paukščių stebėjimą ir tyrimą, naminių paukščių, paukštienos ir jos produktų judėjimo ir prekybos kontroliavimą, tinkamą paukščių mėšlo tvarkymą ir naudojimą ir kt.
Kai kurios valstybės nusprendė vakcinuoti naminius paukščius. Tyrimai rodo, kad vakcinos padidina paukščių atsparumą paukščių gripo sukėlėjui ir sumažina tikimybę užsikrėsti ateityje. Tačiau šiuo metu minimalus antigenų kiekis vakcinose nėra standartizuotas, todėl blogos kokybės vakcina paskiepyti paukščiai išliks sveiki, tačiau ligos sukėlėjai nebus sunaikinti ir toliau išliks viruso patekimo į aplinką ir naujų viruso variacijų atsiradimo grėsmė.
Tarptautinė paukščių apsaugos organizacijų asociacija BirdLife International, remdamasi iki 2005 m. rugpjūčio 25 d. kompetetingų tarptautinių institucijų sukauptais duomenimis, savo poziciją paukščių gripo klausimu išdėsto žemiau esančiuose punktuose:
1. Nėra žinoma nei vieno žmonių užsikrėtimo paukščių gripu nuo laukinių paukščių atvejo. Šiuo metu H5N1 virusas neplinta tarp žmonių, o visais ankstesniais žinomais atvejais žmonės užsikrėtė tik po betarpiškų kontaktų su užkrėstais naminiais paukščiais. Žmogui ligos sukėlėjai per laukinius paukščius gali būti perduoti tik turint tiesioginį kontaktą su užkrėstais paukščiais ar jų ekskrementais.
2. Gamtosaugos ir sveikatos apsaugos ekspertai (įskaitant tokias organizacijas kaip Pasaulinė sveikatos organizacija / World Health Organization, JT Maisto ir Žemės ūkio organizacija / Food and Agriculture Organization of the United Nations, Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija / World Organisation for Animal Health) sutaria, kad laukinių paukščių baidymas, gaudymas ar net žudymas nesustabdys ligos plitimo. Šios priemonės tik priverstų paukščius paplisti žymiai didesnėse teritorijose ir turėtų visiškai priešingą poveikį. Be to, tokiems veiksmams naudojami resursai būtų atitraukiami nuo svarbių ir veiksmingų ligos kontrolės priemonių.
3. Pats efektyviausias – kompleksinis kovos su šia liga būdas, kurio metu turi būti gerinamos biologinės apsaugos priemonės visose naminių paukščių ūkio šakose, užtikrinama, kad naminiai paukščiai neturėtų jokių kontaktų su laukiniais paukščiais ar infekuotais vandens telkiniais. Šios priemonės turi būti taikomos kartu su operatyviu užkrėstų naminių paukščių ir jų produktų naikinimu ligos protrūkio vietose. Tolimesni veiksmai turi užtikrinti efektyvią ligos profilaktiką, įskaitant griežtą kontrolę laukinių paukščių prekybos rinkoje ir naminių paukščių ir jų produktų judėjime. Šios priemonės turi būti įgyvendinamos visame pasaulyje. Šalys, kuriose dar nėra ligos protrūkių, turi apsvarstyti galimus naminių paukščių, paukštienos ir laukinių paukščių (įskaitant dekoratyvinius paukščius) importo ribojimus iš ligos protrūkius patyrusių regionų. Viena iš svarstytinų profilaktikos priemonių gali būti ir draudimai lankytis infekcijos paliestose vietose.
4. Egzistuoja tikimybė, jog esamas viruso kamienas gali mutuoti įgydamas savybių, leisiančių ligai plisti ir tarp žmonių. Mes taip pat pripažįstame, kad ir esama viruso atmaina gali turėti didelį poveikį vietos ekonomikai, ypač naminių paukščių ūkiams. Tačiau šios prielaidos tik patvirtina būtinybę atkreipti ypatingą dėmesį į tas ūkio šakas, kuriose žmonės, naminiai gyvūnai ir laukinė gyvūnija yra glaudžiai susiję.
5. Be to, kad paukščių gripas neginčijamai gali paveikti ekonomikas ar net turėti poveikį žmonių sveikatai, jis gali įtakoti ir aplinkos apsaugą. Pavyzdžiui nustatyta, kad paskutinio ligos protrūkio metu Kinijoje žuvo iki 10 proc. indijinės žąsies (Anser indicus) pasaulio populiacijos.
 
Paplitimas
 
Amerika, Australija, Pakistanas, Meksika, Rusijos Federacija, Pietryčių Azijos šalys, Rytų Europa.
2004 metais paukščių gripo protrūkiai, kuriuos sukėlė H5N1 virusas, nustatyti Korėjoje, Hong Konge, Kinijoje, Amerikoje, Laose, o 2005 m. - protrūkiai nustatyti Kambodžoje, Kinijoje, Indonezijoje, Laose, Vietname ir Tailande, Japonijoje, Rusijoje, Kazachstane, Rumunijoje ir Turkijoje.
 
Sukėlėjas
 
Orthomyxoviridae šeimos Influenzavirus genties virusas.
 
Virusą inaktyvuoja:
Temperatūra 60°C/30 min.
pH - rūgštinė
Dezinfektantai - Virkon S, Hyperox, Intercid.
Viruso atsparumas - ilgai išsilaiko audiniuose, fekalijose, vandenyje
 
Virusas gali būti platinamas iki 4 savaičių po infekcijos. Virusas gali plisti 7-14 dienų per išmatas. Mėšle virusas gali išgyventi iki 105 dienų, ypač esant didelei drėgmei ir žemai temperatūrai.
 
Ligos perdavimas
Tiesioginio kontakto būdu su sergančių paukščių išskyromis, ypač fekalijomis
Per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę
Sudužę užkrėsti kiaušiniai inkubatoriuje apkrečia kitus ir taip gali išplatinti ligą .
 
Klinikiniai požymiai
Edemos galvos ir kaklo srityje
Gausios kraujosruvos
Dehidratacija
Skiauterė, barzdelė, paausiai – anemiški, vėliau – cianoziški.
Maniežiniai judesiai
Kaklo ir sparnų raumenų traukuliai
Gaištamumas iki 100%
 
Profilaktika, ligos likvidavimo priemonės
Gydymo nėra, paukščiai ir jų produktai naikinami
Dezinfekcija, žmonių judėjimo apribojimai
Profilaktiškai svarbu, kad naminiai paukščiai neturėtų kontakto su laukiniais, o ypač vandens paukščiais
 
Paukščių gripas Lietuvoje
 
 
Liga pasireiškusi nebuvo.
Atliekami naminių bei laukinių paukščių kraujo tyrimai.
Lietuvos Respublika taiko apsaugos, prevencijos priemones, priimtas Europos Komisijos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino paukščių gripo stebėsenos tarp laukinių ir naminių paukščių planą.
Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje Paukščių gripo tyrimai atliekami pagal Tarptautinio Epizootijų Biuro reikalavimus. Laboratoriniais tyrimais nenustatytas nė vienas ligos atvejis.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad gyventojai naminius paukščius laikytų uždarytus, o apie pastebėtą padidėjusį paukščių gaištamumą ar sergamumą nedelsiant praneštų teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai tel. 8~ 800 404 03 .
 
Paukščių gripo paplitimas Europoje
 
Paukščių gripo virusas nustatytas jau dvidešimtyje Europos valstybių: Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Austrija, Šveicarija, Vokietija, Švedija,Lenkija, Bulgarija, Moldavija, Graikija, Italija, Serbija ir Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina, Rumunija, Kroatija, Rusija, Ukraina, Turkija.
 
Paukščių gripo H5 tipo virusas Europoje Sąjungoje nustatomas tik laukiniams paukščiams, tačiau Prancūzijoje ir Austrijoje paukščių gripas jau nustatytas naminiais paukščiams.
Aplink užkrato židinius 3 km spindulių įvestos apsaugos ir 10 km – stebėjimo zonos.
ES valstybės ėmėsi visų būtinų priemonių užkirsti kelią laukinių paukščių gripu užsikrėsti naminiams paukščiams. ES šalių kompetentingos tarnybos priėmė sprendimą įpareigoti paukščių laikytojus naminius paukščius laikyti uždarose patalpose.
Patarimai keliautojams, kaip apsisaugoti nuo paukščių gripo (A/H5N1)
 
 
Keliautojams, vykstantiems į šalis, kuriose nustatytas paukščių gripas, primenu, kad reikia laikytis šių saugumo priemonių:
 
●Vengti kontaktų su naminiais ir laukiniais paukščiais
●Vengti lankytis paukščių turguose ir ūkiuose
●Vengti kontaktų su paviršiais, suterštais gyvūnų išmatomis
●Neliesti kritusių paukščių
●Nevalgyti neišvirtos, neiškepusios ar žalios paukštienos, kiaušinių produktų
●Laikytis asmeninės higienos ir dažnai plauti rankas
●Nevežti gyvų paukščių ar jų produktų į Europą
Beto, iš šalių, kuriose nustatytas pauščių gripas, į Lietuvos Respubliką įsivežti paukščius ir gyvūninius maisto produktus griežtai draudžiama.
 
Paukščių laikytojai privalo
 
●Laikyti paukščius uždarose patalpose ir saugoti nuo kontakto su laukiniais paukščiais. Lesinti ir girdyti paukščius patalpose.
●Neleisti lankytis paukščių laikymo vietose pašaliniams asmenims.
●Paukščių girdymui nenaudoti vandens iš atvirų vandens telkinių.
●Stebėti paukščių sveikatą.
 
Paukščių gripu užsikrėtę paukščiai apatiški, nejudrūs, tupi nuleidę sparnus, nekordinuoja judesių, nelesa, nededa kiaušinių, sunkiai kvėpuoja, jiems pamėlsta skiauterė, barzdelė, patinsta galvos ir kaklo audiniai, kojų odoje matomi pakraujavimai. Nuo paukščių gripo gaišta 100% paukščių.
Paukščių gripo protrūkio atveju visi paukščiai, esantys ligos židinyje, yra sunaikinami, sustabdoma paukščių, paukštienos ir kiaušinių prekyba, ribojama gyvūnų laikymo vietų kaita, žmonių ir transporto priemonių judėjimas, taikomos veterinarinės priemonės (paukštynų valymas, dezinfekcija, paukščių vakcinavimas).
 
Pastebėję laukinių ar naminių paukščių gaišimus ar užsikrėtusius paukščius, turi nedelsdami pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefonu 8~800 40 403.
 
 
 
 
 
 
[[kategorija:Infekcinės ligos]]
[[vi:Cúm gia cầm]]
[[zh:禽流感]]
[[zh-min-nan:Khîm-liû-kám]]'''''''''''
49 775

pakeitimai