|
Pirmąsias muzikos žinias gavo iš savo tėvo vargonininko Tomo Sasnausko.
Nuo [[1880]] m. pradėjo mokytis vargonuoti pas tuo metu jau garsų [[Naumiestis|Naumiesčio]] apylinkės vargonininką L.Risauską. [[1883]] – [[1885]] m. savarankiškai vargonininkavo [[Gražiškiai|Gražiškiuose]], o [[1885]] – [[1887]] m. – [[Vilkaviškis|Vilkaviškyje]]. Nuvykęs į [[Kaunas|Kauną]], pas [[Kauno arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedros bazilikos]] vargonininką J.Kalvaitį mokėsi vargonuoti, keletą metų dirbo pašto raštininku. [[1890]] – [[1892]] m. vargonininkavo [[Daugpilis|Daugpilyje]].
[[1892]] – [[1898]] m. Peterburgo konservatorijoje pas prof. S.Gabelį ir A.Cattoni studijavo dainavimą, [[1899]] m. vasarą lankėsi [[Regensburgas|Regensburge]]. [[1901]] m. baigė Peterburgo konservatoriją ir gavo laisvo menininko diplomą. [[1902]] – [[1904]] m. dar studijavo Peterburgo archeologijos institute, o kompozicijos mokėsi privačiai pas I.Drozdovą. [[1900]] – [[1905]] m. aplankė [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]] ir [[Šveicarija|Šveicariją]], studijavo vargonavimą [[Roma|Romoje]] pas vargonų virtuozą F.Capocci, susidomėjo [[grigališkasis choralas|grigališkuoju choralu]]. [[1908]] m. gydėsi [[Suomija|Suomijoje]], [[1909]] m. – [[Druskininkai|Druskininkuose]], lankėsi [[Varšuva|Varšuvoje]] ir tėviškėje, [[1912]] m. – Vokietijoje.
Peterburge įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą. [[1895]] – [[1916]] m. buvo Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininkas ir profesionalaus choro (12 dalyvių) vadovas. [[1905]] – [[1907]] m. dėstė Katalikų dvasinėje akademijoje (iki [[1913]] m. ir dvasinėje seminarijoje). Kaip dainininkas, chorvedys ir pedagogas labai pagyvino lietuvių draugijų koncertinį gyvenimą.
[[1895]] – [[1909]] m. dėstė Šv. Kotrynos berniukų ir mergaičių gimnazijose, vadovavo Labdarių draugijos mišriajam chorui, lenkų „Liutnios“ draugijos moterų chorui ir bažnytiniams berniukų chorams. Dainavo savo įkurtoje operos trupėje ir vyrų vokaliniame kvartete. Dalyvavo [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] dainų rinkimo darbe, Lietuvių dailės draugijos veikloje, rūpinosi lietuvių muzikos terminija, koncertiniu repertuaru. Tuo tikslu Peterburge leido periodinius „Lietuviškos muzikos sąsiuvinius“ – iš viso 12 sąsiuvinių.
Č. Sasnauskas yra vienas lietuviškos profesionaliosios [[muzika|muzikos]] pradininkų. Sukūrė daug įvairių vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai kantata „Broliai“, „Requiem“, mišparai, giesmės ir dainos, kūriniai fortepijonui ir vargonams. Chorai yra pamėgę jo dainas „Kur bėga Šešupė“, „Užmigo žemė“, „Jau slavai sukilo“, „Karvelėlis“, giesmę „Marija, Marija“ ir kt. Daina „Jau slavai sukilo“ skambėjo [[1956]] m. Pirmojoje [[JAV]] ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių [[dainų šventė]]je [[Čikaga|Čikagoje]].
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
[[CategoryKategorija:Lietuvos chorvedžiai|Sasnauskas, Česlovas]]
[[de:Česlovas Sasnauskas]]
| 