Arnold Schönberg: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Arnoldas Šionbergas''' (Arnold Schoenberg) ([[1874]]–[[1951]]) – [[Austrija|austrų]] ir [[JAV|amerikiečių]] ekspresionizmo kompozitorius, teoretikas, pedagogas, dodekafoninės, atonaliosios muzikos pagrindėjas, naujosios [[Viena|Vienos]] mokyklos įkūrejas. Jis taip pat tapė, priklausė ekspresionistų sambūriui. A. Šėnbergas išugdė du garsiausius ekspresionizmo kompozitorius Antoną Vėberną ir Albaną Bergą. Kūryboje svarbūs žlungančio pasaulio vaizdavimas, grėsmės jausmas etc.

* „Nušvitusi naktis“ ([[1899]])

* „Gurės dainos“ ([[1901]])

* „Kamerinė simfonija nr.1.“ ([[1906]])

* „Kalbančiųjų sodų knygos“ ([[1909]])

* „Penkios pjesės orkestrui“ ([[1909]])

* „Laukimas“ ([[1909]])

* „Šešios mažos pjesės fortepionui“ ([[1911]])

* „Mėnulio pjero" ([[1912]])

* "Laimingoji ranka ([[1913]])

* „Širdies želmemenys“ ([[1911]]–[[1915]])

* „Mozė ir Aronas“ ([[1929]]–[[1932]])

* „Liudininkas iš Varšuvos“ ([[1947]])