Aragono karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Sutrumpinimo Ispanij panaikinimas |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 50:
}}
'''Aragono karalystė''', ''Aragonija'' - sena karalystė [[Iberijos pusiasalis|Iberijos pusiasalyje]], kurios teritorija atitinka šių dienų [[Aragonas|Aragono]] autonominį regioną [[Ispanija|Ispanijoje]].
''Aragono karalystė'' nėra tas pats, kas buvo ''[[Aragonijos karūna]]''. Aragonijos karūna buvo didesnis darinys, kurį sudarė Aragonijos karalystė, [[Valensijos karalystė]], [[Katalonijos kunigaikštystė]] ir kurį valdė vienas karalius.
Pradžioje Aragono karalystė buvo frankų grafystė apie Chakos (''Jaca'') miestą, kuri VIII a. pirmoje pusėje buvo [[Pamplonos karalystė]]s (vėliau - [[Navaros karalystė]]s) vasalė valstybė, kurios grafų [[dinastija]] nutrūko be vyro palikuonio 922 m.
<br />XI a. Aragono grafystės žemės buvo [[Navaros karaliai|Navaros karaliaus]] Sančo III perduotos savo sūnui Ramirui, kuri po brolio mirties 1043 m. gavo dar ''Ribagorza'' ir Sobrarbės grafystes. Sumušęs savo brolį Navaros karalių Garsiją Sančezą III jis iškovojo virtualią nepriklausomybę, nors karaliaus titulą formaliai vartoti pradėjo tik sekantis valdovas - jo sūnus [[Sančas Ramirezas]] 1076 m.
Užkariaujant pietesnes žemes iš [[Al-Andalusija|Al-Andalusijos]] Aragono karalystės sostinė 1096 m. buvo perkelta iš Chakos (''Jaca'') į Ueską (''Huesca''), o 1118 m. - į [[Saragosa|Saragosą]] (''Zaragoza''). 1285 m. Aragono karalystė iš [[maurai|maurų]] atsikariavo žemes, kurios tapo piečiausia Aragono karalystės dalimi.
1150 m. Aragono karalienei Petronilai sudarius dinastinę sąjungą su [[Barselonos grafas|Barselonos grafu]] Ramonu Berengeru IV (''Ramon Berenguer IV'') susidarė naujas darinys iš Aragono karalystės ir [[Barselonos grafystė]]s, vadintas ''Aragono karūna'', kurį paveldėjo jų sūnus.
<br />Po to Aragono karaliai turėjo ir Barselonos grafo titulą, jie vėliau valdė ne tik Aragoną ir [[Katalonija|Kataloniją]], bet ir [[Balearų salos|Balearų salas]], Valensiją, [[Sicilij]]ą, Neapolį, [[Sardinij]]ą. T.y., Aragono karalius buvo ne tik Aragono karalius (valdęs Aragono karalystę), bet ir Valensijos karalius, Maljorkos karalius (kurį laiką), Barselonos grafas, [[Monpeljė]] valdovas, kurį laiką - Atėnų ir Neopatrijos hercogas. Šie titulai buvo susiję su valdžia tuose reginuose, prarasdami šias teritorijas Aragono karaliai prarasdavo ir atitinkamą titulą.
<br />Aragono karalių valdžią XIV a. apribojo antimonarchistinis judėjimas ''Aragono sąjunga'' (''Unión de Aragón'').
Aragono karūna buvo iš esmės panaikinta sudarius dinastinę sąjungą su [[Kastilijos karūna]]. Sąjunga numatė ''de jure'' Ispanijos suvienijimą po to, kai kurį laiką ''de facto'' šalis valdys vienas bendras karalius. Taip atsitikus Aragono karalystė dar išlaikė kai kurias politines institucijas, kurios buvo galutinai panaikintos 1707 m. paskelbus ''Nueva Planta'' dekretus.
| |||