Antarktidos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''[[Antarktida]]''' europiečių buvo atrasta gerokai vėliau už kitus žemynus. Pirmieji žingsniai atrandant šį žemyną buvo vadinamosios „[[Pietų Žemė]]s“ paieškos. [[Džeimsas Kukas]] XVIII a. pabaigoje buvo priartėjęs prie Antarktidos, tačiau dėl ledynų sangrūdos negalėjo priplaukti prie žemyno.

 

 

Antarktidos atradimo be išlygų vienam tyrinėtojui priskirti negalima, tačiau mokslininkai paprastai apsiriboja trimis asmenimis, kurie Antarktidą pamatė panašiu laiku. Tai [[Fabianas fon Belingshauzenas]] (Fabian von Bellingshausen, rusiškoje tradicijoje dažnai vadinamas Fadejumi), Rusijos imperatoriškojo laivyno kapitonas; [[Edvardas Bransfieldas]] (Edward Bransfield), britų laivyno kapitonas; [[Natanielis Palmeris]] (Nathaniel Palmer), amerikiečių banginių medžiotojas iš Stoningtono, Konektikuto.

Pirmasis Pietų polių 1911 m. gruodžio 14-ąją pasiekė norvegas [[Roaldas Amundsenas]] (1872-1928). Po mėnesio, 1912 m. sausio 18-ąją, Pietų ašigalį pasiekė anglas [[Robertas Skotas|Robertas Falkonas Skotas]]. Amundsenas buvo pasiėmęs daug šunų, kurie tempė roges. Robertas Skotas pasiėmė arklių, elektrinių rogių, bet keliauti nei jomis nei arkliais nepavyko. Šunų jis turėjo mažiau negu Amundsenas. Pasiekę pietų ašigalį, Skotas ir Amundsenas keliavo atgal. Bet Skoto ekspedicija žuvo likus 11 mylių kelio iki stovyklos. Tik po 8 mėnesių atrasta beveik visai užpustyta jų palapinė, šalia buvo įsmeigtos slidžių lazdos. Dabar ten pastatytas paminklas šiai ekspedicijai. Paskutinis R.Skoto įrašas buvo: „Dėl dievo, neapleiskite mūsų artimųjų“.

 

 

==Šiuolaikiniai tyrinėjimai==

 

Dabar keletas šalių turi įsirengusios Antarktidoje tyrinėjimo stotis. Jos tiria tikrąjį Antarktidos reljefą, klimatą, žemės sandarą. Jau yra nustatyta, kad po Antarktidos ledynais yra naftos ir kitų naudingųjų iškasenų, bet išgauti jas draudžia Antarktidos sutartis.