Antanas Liuima: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
'''Antanas Liuima''' ([[1910]] m. [[sausio 28]] d. [[Ažudvariai]], [[Utenos valsčius]] – [[2000]] m. [[liepos 26]] d. [[Roma]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] katalikų teologas, [[jėzuitai|jėzuitas]], teologijos daktaras.
== Biografija ==
[[1928]] m. studijavo [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminarijoje]], nuo [[1929]] m. jėzuitas. [[1931]]–[[1934]] m. [[Valkenburgas|Valkenburge]] ([[Olandija]]) studijavo filosofiją, [[1934]]–[[1939]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Teologijos-filosofijos fakultete – [[lietuvių k]]albą ir literatūrą bei pedagogiką, [[1940]]–[[1943]] m. [[Lionas|Liono]] katalikų institute – teologiją, [[1944]]–[[1947]] m. [[Tulūza|Tulūzos]] katalikų institute – asketinę ir mistinę teologiją. [[1942]] m. įšventintas kunigu. [[1950]] m. teologijos daktaras.
[[1934]]–[[1938]] m. Jėzuitų gimnazijoje Kaune dėstė lietuvių ir [[lotynų kalba]]s. [[1947]]–[[1949]] m. dirbo lietuvių katalikų misijoje Paryžiuje, [[1948]]–[[1949]] m. misijos direktorius. Nuo [[1951]] m. Grigaliaus universitete Romoje dėstė asketinę ir mistinę teologiją; [[1962]] m. profesorius, pirmasis profesorius lietuvis universitete. [[1959]] m. vienas [[LKMA|Lietuvos katalikų mokslų akademijos]] atkūrimo išeivijoje iniciatorių, jos akademikas, 1959-1992 m. centro valdybos pirmininkas. [[1989]] m. kelis kartus buvo atvykęs į Lietuvą, rūpinosi Lietuvos katalikų mokslų akademijos atkūrimu. [[1991]] m. vadovavo pirmajam LKMA suvažiavimui Vilniuje. Jo iniciatyva [[Utena|Utenoje]] atkurta [[Utenos Saulės gimnazija|„Saulės“ gimnazija]].
Parašė straipsnių apie šv. [[Pranciškus Salezietis|Pranciškų Salezietį]], šv. [[Petras Kanizijus|Petrą Kanizijų]], asketinę ir mistinę teologiją. Bendradarbiavo laikraštyje „Žvaigždė“, žurnaluose „Laiškai lietuviams“, „Lux Christi“, [[Lietuvių enciklopedija|Lietuvių enciklopedijoje]], jėzuitų leidinyje „Archivum Historicum Societalis Iesu“ ir kituose leidiniuose. <ref>Aldona Vasiliauskienė. {{VLE|XIII}}, 513 psl. </ref>
| |||