Vytautas Balčiūnas (1910): Skirtumas tarp puslapio versijų

S
wiki sintakse 2
S (Sutrumpinimo Vokietij panaikinimas)
S (wiki sintakse 2)
'''Vytautas Balčiūnas''' ([[1910]] m.]] [[lapkričio 21]] d. [[Rėčiūnai]], [[Vištyčio valsčius]] – [[2003]] m.]] [[gegužės 28]] d. [[Putnamas]], Konektikuto valstija) – [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, nuo 1963 m. monsinjoras, teologijos daktaras, [[LKMA|Lietuvos katalikų mokslų akademijos]] (LKMA) narys.
 
== Biografija ==
Povilo ir Petronėlės Balčiūnų šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą ir gimnaziją, mokėsi [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminarijoje]], studijavo teologiją [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]. [[1933]] m. įšventintas kunigu. [[1933-]]–[[1936]] m. [[Panevėžys|Panevėžio]] pradžios mokyklų ir kalėjimo kapelionas. [[1936-]]–[[1939]] m. [[Pasvalio komercinė gimnazija|Pasvalio komercinės gimnazijos]] ir pradžios mokyklos tikybos mokytojas, kapelionas. [[1939-]]–[[1944]] m. Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto adjunktas. 1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1945]] m. išvyko į [[Italija|Italiją]]. Rengė lietuviškas laidas [[Vatikano radijas|Vatikano radijuje]]. Nuo 1945 m. lietuvių [[Šv. Kazimiero kolegija|Šv. Kazimiero kolegijos]] [[Roma|Romoje]] dvasios tėvas, dėstė dvasinę teologiją ir liturgiją. [[1952]] m. baigė [[Grigaliaus universitetas|Grigaliaus universitetą]], teologijos daktaras. [[1963]] m. persikėlė į [[JAV]]. Vedė rekolekcijas lietuvių parapijoms, vyrų ir moterų vienuolijoms JAV, [[Kanada|Kanadoje]], Italijoje, Vokietijoje, [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[JK|Didžiojoje Britanijoje]], [[Australija|Australijoje]].
 
[[1966]] m. įkūrė ir vadovavo religinių knygų leidyklai „[[Krikščionis gyvenime]]“. Redagavo ir išleido to paties pavadinimo veikalų 28 t. seriją. Nuo [[1973]] m. LKMA sekretorius, nuo [[1988]] m. J. Matulaičio slaugos namų Putname kapelionas. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Parengė spaudai knygą „Šventoji Dvasia – Bažnyčios atnaujintoja“ ([[1976]] m.). Išvertė L. M. G. de Montfort'o knygą „Marijos paslaptis“ ([[1979]] m. 2 leid. [[1995]] m.) ir kitų religinių veikalų. [[1998]] m. Parodos katalogo „Lietuvos vienuolynų dailė“ vienas rengėjų. Lietuviškai įkalbėjo į magnetofono juostą [[Naujasis Testamentas|Naująjį Testamentą]]. <ref> {{VLE|X}}, 769 psl. </ref>
427 096

pakeitimai