Andrius Domaševičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomos vidinės nuorodos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 2:
 
==Biografija==
Kilęs iš sulenkėjusių dvarininkų. [[1884]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnaziją]], [[1884]]–[[1890]] studijavo mediciną [[Kijevas|Kijevo]] universitete, [[1891]]–[[1893]] stažavosi [[Sankt Peterburgas|Petrapilyje]]. Kalbėjo [[Lenkų kalba|lenk]]ų, [[vokiečių kalba|vokiečių]], [[Anglų kalba|angl]]ų, [[jidiš|žydų]], [[Rusų kalba|rus]]ų, lietuvių kalbomis.
 
=== Socialdemokratų lyderis ===
 
[[1893]] apsigyveno [[Vilnius|Vilniuje]], bendradarbiavo su varpininkais, subūrė socialdemokratų grupę. Nors pats buvo ir ne itin didelis tikintysis, tačiau iš principo [[1895]] su [[Povilas Matulionis|P. Matulioniu]] ir [[Donatas Malinauskas|D. Malinausku]] pasiekė, kad katalikams būtų grąžinta Šv. Mykolo bažnyčia, net giedojo jos chore. Jo bute [[1896]] m. [[gegužės 1]] d. įvyko [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] I suvažiavimas.
 
[[1896]] užmezgė ryšius su [[Prūsija|Prūsijos]] lietuvių ir kitų šalių [[socialdemokratai]]s [[Fridrichas Kuršaitis|F. Kuršaičiu]], A. Hertensu, [[Augustas Bebelis|A. Bebeliu]], ieškojo pagalbos išleidžiant LSDP dokumentus. Vokiečiams nepritarus, buvo nuvykęs į [[Londonas|Londoną]], bandė ten steigti spaustuvę, bet, pritrūkęs pinigų, LSDP raštus išspausdino [[Paryžius|Paryžiuje]]. Už politinę veiklą [[1897]] m. 40 dienų kalintas Vilniuje. Provokatoriaus Baranavičiaus išduotas [[1899]] m. [[kovo 12]] d. vėl suimtas kartu su kitais socialdemokratais, 8 mėn. kalėjo [[Vilnius|Vilniuje]], mėnesį [[Petrapilis|Petrapilyje]], o 1900 m. ištremtas 4 metams į [[Sibiras|Sibirą]] gyveno [[Omskas|Omske]], [[Karakalinskas|Karakalinske]], [[Semipalatinskas|Semipalatinske]]. Dar [[1899]] m. jam pavyko LSDP ryšius perduoti studentui [[Vladas Sirutavičius|V. Sirutavičiui]].
 
Dalyvavo [[1905]]–[[1907]] [[1905-1907 m. revoliucija|įvykiuose]], 1905 m. gruodį teko pasitraukti į [[Tilžė|Tilžę]], ten leido socialdemokratinę literatūrą, redagavo „[[Echo žycia robotniczego]]“, „[[Darbininkų balsas|Darbininkų balsą]]“. Bandė paveikti Vokietijos socialdemokratus, kad tie pripažintų [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] teisę į autonomiją. [[1906]] m. vasarą grįžo į Vilnių ir buvo teisiamas Vileikos byloje. Neįrodžius kaltės išteisintas.
 
[[1907]] m. LSDP VII suvažiavime laimėjus autonomistams pasitraukė iš LSDP CK, o vėliau ir iš politinės veiklos.
[[Vaizdas:VilniusDomasevicius.JPG|thumb|Namas Vilniuje, kuriame [[1910]]–[[1920]] m. gyveno Andrius Domaševičius ir [[1920]]–[[1927]] m. – [[Jonas Basanavičius]]]]
[[Vaizdas:VilniusDomaseviciushouse.JPG|thumb|Atminimo lenta prie namo A.Domaševičiaus g.]]
=== Gydytojas ===
 
[[1904]] m. grįžęs iš tremties į [[Vilnius|Vilnių]] dirbo greitosios pagalbos gydytoju Šv. Jokūbo ir Savičiaus ligoninėse, dėstė felčerių mokykloje, Raudonojo kryžiaus gailestingųjų seserų kursuose. [[1907]] m. vienas [[lietuvių mokslo draugija|lietuvių mokslo draugijos]] steigėjų, [[1908]]–[[1909]] m. jos vicepirmininkas. 1909 m. jo iniciatyva įkurta draugijos medicinos, [[1913]] m. - statistikos-ekonomikos sekcija.
 
[[1910]] įsteigė privačią polikliniką ir ginekologinę ligoninę „Sveikata“ (Gimnazijos g. 4). [[1917]] m. vėl įsitraukė į LSDP veiklą, dalyvavo [[Vilniaus konferencija|Lietuvių konferencijoje]] Vilniuje. [[1918]] m. gruodžio mėn. išrinktas į Vilniaus Darbininkų tarybą, o jos [[gruodžio 15]] d. posėdyje – į Vykdomąjį komitetą. Vėliau suartėjo su [[komunistai]]s. [[1919]] m. buvo jų sveikatos apsaugos liaudies komisaras. 1919 m. sausio –balandžio mėn. iš LSDP Vilniaus ir [[Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios]] organizacijų įkūrė vadinamąją Lietuvos komunistų partiją, jai vadovavo. Tačiau ši organizacija nebuvo priimta į Lietuvos ir Baltarusijos komunistų partiją (bolševikų), nes, pasak [[Zigmontas Aleksa|Z. Angariečio]], Andrius Domaševičius niekada iki galo netapęs bolševiku. Buvo Naujosios Vilnios darbininkų tarybos pirmininkas. [[1919]] m. [[balandžio 21]] d. lenkams užėmus Vilnių du kartus kalintas. [[1920]] m. paleistas, išvyko į Rusiją.