Vladislovas Sicinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilniškis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
Eilutė 1:
'''Vladislovas Viktorinas Sicinskis''' (apie [[1615]]-[[1672]] m.) – [[Upytės pavietas|Upytės pavieto]] dvarininkas, [[bajoras]], išgarsėjęs, kai pasinaudojęs liberum [[veto]] teise [[1652]] m. išardė [[Varšuva|Varšuvos]] [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|seimą]] ir tapo literatūrinių kūrinių personažu, legendų neigiamu herojum.
 
== Biografija ==
Eilutė 5:
Jauniausias [[Jonas Sicinskis|Jono Sicinskio]] ir Izabelės Mlodovskaitės sūnus. Anksti netekęs tėvo buvo auklėjamas motinos. Greičiausiai mokėsi [[evangelikai reformatai|reformatų]] mokykloje [[Biržai|Biržuose]]. Pasak J.Vitorto [[1890]] m. užrašyto [[Panevėžys|Panevėžio]] vežėjo Dionizijaus Jasenskio pasakojimo, jį atidavė į eretikų mokyklą. Kaip ir tėvas priklausė Biržų [[Radvilos|Radvilų]] klientams.
 
Iš [[1649]] m. raštų žinomas kaip Upytės mokesčių rinkėjas. Manoma, kad dalyvavo [[1633]]-[[1634]] m. kare su [[Maskva]], nes 1652 m. viename akte pavadintas daugelio žygių karo veteranu. Matyt, kovojo su sukilusiais [[Bogdanas Chmelnickis|Bogdano Chmelnickio]] kazokais, nes už karinius nuopelnus 1652 m. [[vasario 24]] d. gavo žemės Štumsko seniūnijoje.
 
1652 m. Upytės bajorų [[seimelis|seimelyje]] išrinktas pasiuntiniu į Varšuvos seimą. Seimas vyko sunkiu valstybei laikotarpiu. Bogdano Chmelnickio vadovaujami kazokai atsiskyrė nuo Lenkijos ir sudarė sutartį su Maskva. Respublika buvo nusilpusi, jai grasino ir [[Švedija]]. Varšuvos seime buvo svarstomi svarbūs valstybei klausimai, bet vieningos nuomonės nebuvo prieita. Be to, buvo daug ir vidinių nesutarimų: vicekancleris Jeronimas Radzejevskis labai nesutarė su karaliumi [[Jonas Kazimieras Vaza|Jonu Kazimieru Vaza]], Lietuvoje nepasitenkinimą juo reiškė [[Jonušas Radvila]]. Karalių rėmė tik monarchistai [[Sapiegos]]. Po šešias savaites trukusių posėdžių 1652 m. [[kovo 9]] d. seimo dienotvarkė vis dar buvo pilna nebaigtų klausimų. Karalius paprašė pirmadienį, [[kovo 11]] d. pratęsti seimą. Kilo ginčai. Tada V. Sicinskis sušuko nesutinkąs ir išėjo iš salės. Dabar istorikai neabejoja, kad V.Sicinskis šia teise pasinaudojo ne savo iniciatyva, kad už jo nugaros stovėjo J.Radvila.
Eilutė 13:
[[1655]] m. [[rugpjūčio 17]] d., kai karo su Švedija veiksmai pakrypo ne Lietuvos – Lenkijos valstybės naudai, V.Sicinskis kartu su kitais bajorais, pasirašė [[Kėdainių sutartis|Kėdainių sutartį]]. [[Adolfas Šapoka]] nurodo, kad Kėdainių sutarties 11 puslapyje yra Upytės bajorų vėliavininko S.Dembskio, žemės teisėjo P.Marcinkevičius, viceteisėjo J.Mlečkos, stalininko V.Sicinskio pavardės ir parašai. 1655 m. [[spalio 23]] d. Upytės pavieto bajorai V.Sicinskį išrinko į Švedijos karaliaus [[Karolis X Gustavas|Karolio X Gustavo]] įgaliotinio Lietuvoje, karaliaus vietininko Estliandijoje Benedikto Šiutės patariamąją komisiją. Vladislovas Sicinskis buvo paskirtas vienu iš 16 komisarų švedų kariuomenei aprūpinti ir kraštui administruoti.
 
[[1659]] m. Vladislovas Viktorinas Sicinskis vėl buvo išrinktas į [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] seimą, ir kaip to seimo atstovas [[1660]] m. dalyvavo pasirašant Olyvos taiką su Švedija. [[1660-]]–[[1666]] m. [[kovo 14]] d. jis Upytės pavieto paseniūnis, 1666 m. pavieto žemės teismo jaunesnysis teisėjas, vėliau teisėjas.
 
Buvo vedęs Eleną Svetoslavą Dovonjnianką Sologobuvą, vaikų nesusilaukė. Todėl po jo mirties dvarus paveldėjo brolio Hektoro Dovydo vaikai – Konstancija Zenavičienė ir Aleksandras Sicinskis, kuriems jis dvarus užrašė dar [[1665]] m. XVIII a., išmirus vyriškosios giminės Sicinskiams, Upytės dvaras atiteko [[Stanislovas Tiškevičius|Stanislovui Tiškevičiui]] bei jo žmonai Ievai Bialozaraitei – Tiškevičienei.
Eilutė 37:
*[[Vytautas Misevičius]], „Čičinskas“, apysaka ([[1959]] m.)
*[[Juozas Marcinkevičius]], „Čičinskas“, draminė poema
*[[Kostas Astrauskas]], „Čičinskas“, [[drama]] ([[1974]] [[1975]] m.).
 
== Nuorodos ==