|
== Biografija ==
[[1946]]-–[[1951]] m. mokėsi Krivasalio pradinėje, [[1951-]]–[[1958]] m. – [[Linkmenys|Linkmenų]] [[Linkmenų pagrindinė mokykla|vidurinėje mokyklose]]. 1958 ir [[1959]] m. dėl brolio [[Antanas Terleckas|Antano]] antitarybinės veiklos ir kalinimo nebuvo priimtas studijuoti nei Vilniaus universitete, nei Vilniaus pedagoginiame institute, nors stojamuosius egzaminus išlaikė gerai. [[1959-]]–[[1961]] m. dirbo [[Kazachstanas|Kazachstano]] plėšiniuose, medienos paruošimo darbus [[Karelija|Karelijoje]], durpyne Lietuvoje, darbininku, geodezininku, meistru rekonstruojant Vilniaus aerouosto nusileidimo taką. Tik 1961 m. priimtas į [[VU|Vilniaus universiteto]] Ekonomikos fakultetą, 1966 m. jame baigė bankininkystę.
[[1966-]]–[[1967]] m. TSRS valstybinio banko Vilniaus skyriaus tarnautojas. 1967 m. pakviestas į Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedrą dėstyti bankinių disciplinų ir dirbo katedroje. [[1991]]-–[[1993]] m. papildomai – [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] konsultantas, Mokslo centro direktorius, [[1993-]]–[[1996]] m. – komercinio banko Mokymo centro direktorius.
[[1976]] m. [[Leningradas|Leningrado]] finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtra ir jų tobulinimo galimybės“. Atsisakė paklusti viešai pasmerkti brolio veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį, todėl 10 m. buvo sulaikytas [[docentas|docento]] vardo suteikimas. Jį gavo tik [[1986]] m. Nuo [[1972]] m. tyrinėjo tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją. [[1989]]-–[[1996]] m. daug dėmesio skyrė dabartinės Lietuvos pinigų bei kredito sistemų sukūrimui. 1989 m. paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei, kuri parengė daugelį bankininkystės įstatymų projektų. [[1990]]-–[[1992]] m. LTSR [[Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas|Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas, išrinktas Vilniaus Pilies rinkimų apygardoje Nr.1, iškeltas [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]]. Politinėms partijoms nepriklausė. Iš Seimo pasitraukė protestuodamas prieš jam nepriimtinus Lietuvos turto privatizavimo įstatymus, kuriuos kūrė ir aprobavo [[Kazimiera Prunskienė]],[[Kazimieras Antanavičius]], [[Gediminas Vagnorius]].
[[1999]] m. Lietuvos banko valdyba V. Terleckui skyrė [[Vlado Jurgučio premija|Vlado Jurgučio premiją]] už 1995 - 1999 m. išleistas knygas ir paskelbtus straipsnius Lietuvos bankininkystės istorijos tema.
== Bibliografija ==
1970-1999 m. parašė ir paskelbė per 260 didesnių įvairaus pobūdžio publikacijų. [[Mažosios Lietuvos enciklopedija|Mažosios Lietuvos enciklopedijos]] straipsnių autorius.
*Pinigai Lietuvoje [[1915]]-–[[1944]] m. (1992)
*Lietuvos bankas [[1922]]-–[[1943]] metais (1992)
*Kelias nuo Žemės banko iki Lietuvos žemės ūkio banko ([[1999]], bendraautoris V. Mačiekus)
*Lietuvos bankininkystės istorija [[1918]]-–[[1940]] (1999).
*Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai [[1918]]-–[[1940]] (2001)
{{Signatarai}}
| 