Altajaus kalnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Altajaus kalnai, Altajus''' ([[rusų kalba|rus.]] ''Алтайские горы'', [[mongolų kalba|mongol.]] ''Altain-ula'', „Aukso Kalnai“, [[kinų kalba|kin.]] 阿尔泰山脉) – kalnynas Centrinėje [[Azija|Azijoje]], [[Rusija|Rusijos]], [[Kazachija|Kazachstano]], [[Mongolija|Mongolijos]] ir [[KLR|Kinijos]] teritorijose. Grandinės ilgis virš 2000 km. Sistemą sudaro smarkiai apirę kalnai, sudarantys [[Obė]]s, [[Irtyšius|Irtyšiaus]], [[Jenisėjus|Jenisėjaus]] ir Centrinės Azijos upių vandenskyrą. Aukščiausia vieta – [[Beluchos kalnas]] (4506 m). Altajaus kalnų sistema dalinama į tris dalis: Altajų (arba Sovietinį Altajų, Šiaurinį Altajų), [[Mongolijos Altajus|Mongolijos Altajų]] ir [[Gobio Altajus|Gobio Altajų]]. Pagal geologinę sandarą Altajaus kalnai skirstomi į kaledoninėje kalnodaroje susidariusį Kalnų Altajų ir hercininėje kalnodaroje susidariusį [[Rūdinis Altajus|Rūdinį Altajų]].

Kalnai sudaryti iš nuosėdinių, metamorfinių ir magminių uolienų. Kalnuose randama [[geležies rūda]], [[gyvsidabris]], brangieji ir spalvotieji [[metalas|metalai]]. Yra terminių šaltinių ([[Abakanas|Abakano]], Belokurichos, Rachmonovo, Džumalino). Rytuose ir pietuose vyrauja aukštikalnių kalnagūbriai ([[Katūnės kalnagūbris|Katūnės]], Šiaurės ir Pietų Čujos ir kt.), šiaurėje ir vakaruose – vidutinkalnių kalnagūbriai (Ubos, Čergino, Baščelako) ir masyvai su nuolaidžiais šlaitais. Būdingos didelės tarpukalnių dubumos ([[Čujos duburys|Čujos]], Kurajaus ir kt.).

Klimatas kontinentinis. [[Žiema]] šalta ir ilga. Vidutinės sausio mėnesio temperatūros nuo -15° iki -28°C priekalnėse, iki -32°C duburiuose (dažnos temperatūrų [[inversija|inversijos]]). [[Vasara]] trumpa ir vėsi. Priekalnėse liepą būdinga 19-22°C temteratūra, aukštikalnėse 14-16°C. Vakariniuose ir šiaurės rytiniuose šlaituose, kuriuos pasiekia drėgnos oro masės, iškrenta iki 1200 mm kritulių per metus, tuo tarpu pietuose – vos iki 200 mm. Charakteringos kalnų audros ([[fenas|fenai]]). Altajuje žinoma ~1500 [[ledynas|ledynų]] (bendras jų plotas 900 km²).

Altajaus kalnai drenuojami tankiu kalnų upių tinklu. Svarbiausios upės: [[Katūnė]], [[Buchtarma]], [[Bija (upė)|Bija]], [[Čuja]]. Yra virš 3500 ežerų. Daug nedidelių ežerėlių, susidariusių karose. Didžiausi ežerai – [[Markakolis]] ir [[Teleckojės ežeras]].

Altajuje yra ryškios vertikaliojo zoniškumo juostos. Šiaurinėse ir vakarinėse priekalnėse, 400-700 m aukštyje – įvairiažolės pievinės [[stepė]]s, iki 1200-1500 m aukščio – retosios [[stepė]]s. Tarp kalnų miškų (2000-2200 m), užimančių 2/3 teritorijos būdingi [[maumedis|maumedžių]] miškai. Šiaurėje tamsūs spygliuočių (daugiausia [[kedras|kedrų]]) miškai. Būdingos aukštažolės aukštikalnių pievos, su stepių intarpais. Aukštikalnių zonoje (1800-2400 m) subalpiniai krūmynai kaitaliojasi su žemomis alpinėmis pievomis. Rytiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose – kalnų [[tundra|tundros]]. Aukščiau uolos, akmenynai, sniegynai ir [[ledynas|ledynai]].

* [[Mongolijos Altajus]]

* [[Gobio Altajus]]

* [[Altajaus kraštas]]