Agrochemija: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 baitai pašalinti ,  prieš 11 metų
S
wiki sintakse 3
S (wiki sintakse 2)
S (wiki sintakse 3)
'''Agrochemija''' – mokslas, tiriantis cheminių ir biocheminių procesų, vykstančių [[dirvožemis|dirvožemyje]] ir [[augalas|augaluose]], paveikimo būdus, mineralinę [[augalų mityba|augalų mitybą]], dirvožemio tręšimą, jo [[cheminė melioracija|cheminį melioravimą]].
 
Agrochemija – mokslinis [[žemės ūkis|žemės ūkio]] chemizavimo pagrindas. Ji remiasi augalų [[fiziologija]] ir [[biochemija]], [[chemija]], [[fizika]], [[meteorologija]], [[dirvotyra]]. Agrochemijos tyrimams naudojami chemijos matavimai ir [[biologija|biologijos]] metodai. Agrochemijos laboratorijose daromos dirvožemio, augalų, trąšų [[Ėminys#Mėginys|mėginių]] cheminės analizės. Biologiniais ir laboratoriniais metodais vegetaciniuose nameliuose, [[bandymų laukelis|bandymų laukeliuose]], vėliau dideliuose laukuose tiriama augalų mityba. Nustatant, kiek dirvožemyje yra augalams reikalingų medžiagų ir kaip jas augalai pasiima, naudojamasi [[Žymėtųjų atomų metodas|žymėtųjų atomų metodu]].
Dabartinės agrochemijos problemos: šakninės augalų mitybos gerinimas, trąšų ir dirvožemyje esančių maisto medžiagų efektyvumo didinimas, naujų trąšų rūšių kūrimas, trąšų poveikis aplinkai.
 
Agrochemijos klausimus nagrinėja [[Lietuvos žemės ūkio universitetas|Žemės ūkio universiteto]] Dirvotyros ir agrochemijos katedra, Lietuvos žemdirbystės institutas, kai kurios [[Vilniaus Universitetas|Vilniaus universiteto]] katedros, [[Botanikos institutas]]. Agrochemija dėstoma Ž. ū. universitete, [[Vilniaus pedagoginis universitetas|Vilniaus ped. universitete]], [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universitete]], ž. ū. aukštesniosiose mokyklose.
 
Lietuvos mokslininkai tyrė [[durpės|durpių]] naudojimo žemės ūkyje, dirvožemio [[kalkinimas|kalkinimo]] problemas, [[fosformilčiai|fosformilčių]], superfosfato, [[žalioji trąša|žaliųjų trąšų]], [[skystosios azoto trąšos|skystųjų azoto trąšų]] naudojimo kai kuriuos klausimus, trąšų efektyvumą, parengė Lietuvos dirvožemių kalkinimo žemėlapį, [[mikroelementas|mikroelementų]] kiekio dirvožemiuose [[žemėlapis|žemėlapius]], išleido knygų apie mineralines ir [[Organinė trąša|organines trąšas]], [[amonio hidroksidas|amoniako vandenį]], mikroelementus, dirvų kalkinimą.
=== Lietuvoje ===
 
Lietuvoje pirmą agrochemijos knygą [[1818]] m. išleido [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] prof. M. Očapovskis („Agrochemijos pagrindai“, [[lenkų kalba|lenkų k.]]). Tręšimo bandymai pradėti [[Baisogala|Baisogalos]] bandymų stotyje (įsteigta [[1901]]). Vėliau jie buvo daromi 8 bandymų stotyse (įsteigtos [[1922]]–[[1938]]) ir [[Vilniaus agrochemijos bandymų stotis|Vilniaus agrochemijos stoyje]] (įsteigta [[1939]]). [[1928]] m. Ž. ū. akademijoje įsteigta agrochemijos katedra. Jos vedėjas V. Ruokis [[1936]] m. išleido knygą „Trąšų ir tręšimo mokslas“. [[1946]]–[[1952]] agrochemijos eksperimentus darė Žemės ūkio institutas ([[Vilnius|Vilniuje]]), [[1952]]–[[1956]] LŽI|Žemdirbystės ir dirvožemio institutas (Vilniuje, [[Vokė|Trakų Vokėje]]). Pastarąjį perorganizavus į Žemdirbystės institutą, jo centre ([[Dotnuva|Dotnuvoje]]) ir Vokės filiale įsteigti tręšimo skyriai ([[1956]]), be to, Joniškėlio filiale – [[agrochemijos laboratorija]] ([[1959]]), Vėžaičių filiale – tręšimo ir kalkinimo sektorius ([[1967]]). [[1964]] m. įsteigtos zoninės agrochemijos laboratorijos Trakų Vokėje, Samališkėje ([[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos rj.]]) ir Kaune. [[1971]] m. jos sujungtos į respublikinę laboratoriją (Kaune), kuri [[1984]] m. perorganizuota į respublikinę ž. ū. chemizavimo projektavimo ir tyrimo stotį, o [[1992]] m. į [[Agrocheminių tyrimų centras|Agrocheminių tyrimų centrą]].
 
[[Kategorija:Agronomija]]
427 096

pakeitimai