Troleibusas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Troleibusas''' (kitose valstybėse dar vadinamas [[elektra|elektriniu]] [[autobusas|autobusu]] arba bebėgiu [[tramvajus|tramvajumi]]) yra [[viešasis transportas|viešojo transporto]] priemonė, pagrindiniais konstrukcijos ypatumais niekuo nesiskirianti nuo įprasto autobuso, tačiau turinti elektrinį variklį bei maitinama iš kontaktinio tinklo, nutiesiamo virš [[gatvė|gatvių]], kuriomis turi važiuoti. Kontaktinį tinklą, skirtingai nuo tramvajaus, sudaro du lygiagretūs [[laidas|laidai]]. Antrasis laidas yra reikalingas todėl, kad troleibusams dažniausiai naudojamos [[guma|guminės]] padangos, todėl grįžtamoji [[elektros srovė|srovė]] negali būti nukreipiama į [[žemė|žemę]] ar [[bėgiai|bėgius]], kaip tramvajuje.

 

==Istorija==

Troleibusų vystymosi istorija prasideda [[1882]] metų [[balandžio 18]] dieną, kai daktaras [[Ernst Werner von Siemens|Ernstas Werneris von Siemensas]] išmėgino savo „elektromotą“ [[Berlynas|Berlyno]] priemiestyje. [[Eksperimentas|Eksperimentai]] tęsėsi iki [[birželio 13]]-osios, po to buvo apleisti ir užmiršti [[Europa|Europoje]]. Keli nepriklausomi pamėginimai įvyko ir [[JAV]], tačiau [[progresas]] buvo visai menkas.

 

Žingsniu į priekį tapo Lombardo Gérino po ketverių metų bandymų sukurta eksperimentinė linija [[Paryžius|Paryžiaus]] [[1900]] metų [[paroda|parodoje]]. Visgi didžiausią pažangą padarė Maxas Schiemannas, [[1901]] metų [[liepos 10]] dieną sukūręs pirmąjį keleivinį troleibusą, veikusį Byletalio (''Bielethal'') miestelyje netoli [[Drezdenas|Drezdeno]], [[Vokietija|Vokietijoje]]. Schiemannas buvo pirmasis, kuris sugalvojo nutiesti kontaktinį tinklą, sudarytą iš dviejų lygiagrečių elektros laidų, virš troleibuso, o prie pastarojo pritvirtinti du tvirtus [[plienas|plieninius]] strypus, vadinamus [[ūsai (troleibusas)|ūsais]], tamprių spyruoklių keliamus į viršų ir šliejamus prie laidų. Nors Byletalio linija gyvavo tik iki [[1904]] metų, tačiau šis elektros tiekimo būdas šiais laikais tapo visuotinai pripažintu [[standartas|standartu]]. Tiesa, ankstyvajame troleibusų laikotarpyje buvo išmėgintos ir dar kelios sistemos, tačiau jos nesusilaukė tokio pasisekimo.

Pirmieji keleiviniai troleibusai [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] pasirodė [[1911]] [[birželio 20]] dieną vienu metu Lydse (''Leeds'') ir Bredforde (''Bradford''). Pastaroji troleibusų sistema taip pat pažymėtina tuo, jog buvo paskutinioji veikianti, kai [[1972]] metų [[kovo 26]] dieną užsidarė visi Didžiosios Britanijos troleibusų parkai. Iki tol buvo net 50 miestų su įrengtais kontaktiniais tinklais, iš kurių didžiausias, be abejo, buvo Londonas. Tuo metu, kai troleibusai pasirodė Britų salose, Schiemanno sistema jau buvo pakankamai įsivyravusi, tačiau poroje miestų veikė ir alternatyvios.

JAV kai kuriuose miestuose buvo nutarta laikytis „visų keturių“ strategijos, į viešojo transporto sistemą įtraukiant ir [[autobusas|autobusus]], ir [[tramvajus]], ir troleibusus, ir antžeminį bei požeminį [[metropolitenas|metropoliteną]]. Vieną iš pirmųjų, įgyvendinusių šią koncepciją, buvo Bruklino-Manheteno tranzito korporacija, paskirsčiusi kiekvienos rūšies transporto priemonėms tam tikras trasas priklausomai nuo prieinamumo ir apkrovos. Į autobusus ir troleibusus buvo žiūrima kaip į laikinas priemones, kurią, reikalui esant, būtų galima pakeisti nuolatinėmis bėginėmis. Nors Bruklino sistemoje buvo vos viena troleibuso linija, kiti miestai, iš kurių ypač pažymėtini [[Filadelfija]] (''Philadelphia'', [[Pensilvanija]]) ir [[San Franciskas]] (''San Francisco'', [[Kalifornija]]), įrengė kur kas daugiau aprėpiančius tinklus ir iki šiol išlaiko visų keturių rušių viešąjį transportą. Galima netgi teigti, kad San Franciskas perėjo į „visų penkių“ strategiją, kadangi [[lyno keltuvas|lyno keltuvai]] tarnauja ne tik kaip [[turizmas|turistų]] pramoga, tačiau ir perveža keleivius.

 

 

==Trūkumai==

===Manevringumas===