'''Stasys Daunys''' (g. [[1922]] m.]] [[spalio 14]] d. [[Auksučiai (Šiauliai)|Auksučiuose]], [[Gruzdžių valsčius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] etnografas, muziejininkas, poetas.
== Biografija ==
Baigęs pradinę keturių skyrių mokyklą privačiai pasiruošęs įstojo į Šiaulių mokytojų seminariją, o ją vokiečiams uždarius, mokėsi Šiaulių Suaugusiųjų gimnazijoje, kartu dirbdamas Šiaulių apygardos Meno ir mokslo centre reikalų vedėju.
Nuo [[1940]] m. bendradarbiavo, o [[1944]]-–[[1945]] m. ir [[1947]]-–[[1949]] m. dirbo [[Šiaulių]] [[Aušra (muziejus)|„Aušros“ muziejuje]]. 1945 m. pakviestas dirbti į Liaudies švietimo komisariatą muziejų skyriaus inspektoriumi muziejų reikalams. Trūkstant darbuotojų, antraeilėse pareigose dirbo Vilniaus A. Puškino muziejaus direktoriumi. Pablogėjus sveikatai grįžo į Šiaulius. Dalyvavo Mokslų akademijos [[LII|Istorijos instituto]] archeologinėse ekspedicijose. 1949 m. suimtas, iki [[1956]] m. kalintas [[Sverdlovskas|Sverdlovsko]] lageriuose, 1956 m. reabilituotas. Nuo 1956 m. dirbo [[Panevėžio kraštotyros muziejus|Panevėžio kraštotyros muziejuje]], [[1957]]-–[[1966]] m. [[Rokiškio kraštotyros muziejus|Rokiškio kraštotyros muziejaus]] direktorius. [[1966-]]–[[1977]] m. [[Lietuvos liaudies buities muziejus|Lietuvos liaudies buities muziejaus]] skyriaus vedėjas. [[1973]] m. baigė istoriją [[VU|Vilniaus universitete]]. [[1977-]]–[[1982]] m. Paminklų konservavimo instituto etnografas - vyr. architektas. 1982 m. išėjo į pensiją.<ref>[http://www.pirtis.lt/daunys/biografija.htm Stasio Daunio autobiografija]</ref>
Paskelbė straipsnių lietuvių liaudies kultūros, daugiausia pirčių istorijos, muziejininkystės klausimais, surinko kraštotyrinės medžiagos. <ref>[[Vacys Milius]]. {{VLE|IV}}, 535 psl. </ref>
