Ją atgaivino [[Čarlzas Babidžas|Č. Babidžas]] Karališkajai astronomijos draugijai nusiuntęs straipsnį „Pastaba apie mechanizacijos pritaikymą labai didelių matematinių lentelių skaičiavimams.“ Vyriausybė skyrė lėšų šiam projektui. Č. Babidžas mašinos sukonstravimui pasamdė J. Klemensą. [[1832]] m. viena mašinos dalis buvo baigta. Ją sudarė apie 2000 detalių.
Tačiau 1833 m. darbai nutrūko Klemensui reikalaujant kompensuoti persikėlimo išlaidas. [[1834]] m. Č. Babidžui kilo [[Analitinė mašina|Analitinės mašinos]] idėja. Vėliau jis vėl grįžo prie ''Skirtumų mašinos'' ir pagerino jos konstrukciją ([[1847]]-–[[1849]] m.). Įkvėptas Č. Babidžo idėjų, Georg Scheutz'as sukonstravo kelias ''skirtumų mašinas'', kurių vieną [[1859]] m. pardavė [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] vyriausybei. Vėliau jų konstrukciją patobulino Martinas Wiberg'as, tačiau naudojo tik logaritmų lentelėms sudarinėti. O [[1876]] m. Filadelfijos parodoje inžinierius George Bernard Grant'as demonstravo savo konstrukcijos skirtumų mašiną. Ji buvo 8 pėdų pločio, 5 pėdų aukščio ir turėjo 15 tūkst. judančių detalių.
== Veikimo principas ==
Eilutė 43:
== Atkūrimas ==
[[1989]]-–[[1991]] m. Londono mokslo muziejuje, 200-ųjų Č. Babidžo gimimo metinių progai, skirtumų mašina buvo sukonstruota pagal pradinius patobulintos versijos Č. Babidžo brėžinius. Juose rasta keletas netikslumų, kuriuos reikėjo pataisyti. Ją sudaro apie 4000 detalių iš plieno, geležies ir bronzos. Ji sveria 2,6 tonos, yra 10 pėdų pločio ir 6,5 pėdų aukščio. Ji gali skaičiuoti 7-ojo laipsnio polinomus, kurių reikšmių skaičiavimus atlieka 31 skaitmenų tikslumu. Tačiau skaičiavimams atlikti rankeną reikia pasukti šimtus arba net tūkstančius kartų. [[2000]] m. buvo sukonstruotas ir Č. Babidžo sumanytas [[spausdintuvas]], skirtas ''skirtumų mašinos'' skaičiavimo rezultatams spausdinti.
