13:19, 8 liepos 2009 versija taisyti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S Sutrumpinimo Lietuvos panaikinimas ← Prieš tai darytas keitimas		18:28, 12 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 2 Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[~~Image~~Vaizdas:Sejny-klasztor-dominikanów.JPG\|thumb\|right\|400px\|Buvusios kunigų seminarijos pastatai, dab. - muziejus]] '''Seinų kunigų seminarija''' – [[Lietuva\|Lietuvos]] [[kunigas\|kunigų]] rengimo [[mokykla]], veikusi [[1826]]-–[[1926]] m. [[Seinai\|Seinuose]]. == Istorija == Po [[1807]] m. [[Tilžės taika\|Tilžės sutarties]] prie Rusijos imperijos prijungta [[Balstogės apskritis]]. [[Prūsij]]os teritorijoje [[1798]] m. įsteigta [[Vygriai\|Vygrių]] [[vyskupija]] neteko 59 parapijų ir apie 135 tūkstančių tikinčiųjų. [[1815]] m. vėl keitėsi administracinės ribos, buvo reorganizuota ir Vygrių vyskupija. [[1818]] m. [[birželio 30]] d. [[popiežius]] [[Pijus VII]] įsteigė Seinų (arba [[Augustavas\|Augustavo]]) vyskupiją, kurioje buvo 120 parapijų ir apie 370 tūkstančių tikinčiųjų. Naujai įkurtos vyskupijos teritorija nepasikeitė iki [[1PK\|Pirmojo pasaulinio karo]]. Seinų vyskupijos teritorijoje, [[Tikocinas\|Tikocino]] miestelyje jau anksčiau veikusi maža dvasinė seminarija buvo vyskupijos pakraštyje, toli nuo lietuviškų parapijų. Ją baigusių lietuvių kunigų nepakakdavo visoms lietuviškoms parapijoms. Norėdamas pagerinti padėtį, [[Seinų vyskupas]] M. Manugevičius 1826 m. kunigų seminariją įsteigė Seinuose. Toks sprendimas visiškai pasiteisino. Nuo pat Seinų kunigų seminarijos įsteigimo į ją daugiausia kandidatų atvykdavo iš [[Marijampolė]]s ir [[Kalvarijos apskr]]ičių. Sprendimas įsteigti seminariją Seinuose lėmė miestelio spartesnę plėtrą, tačiau labiausiai reikšmingas buvo šio krašto lietuviams. Per visus seminarijos gyvavimo metus dauguma klierikų buvo [[lietuviai]]. Jie buvo baigę [[Marijampolės gimnazija\|Marijampolės]], kiek rečiau [[Suvalkų gimnazija\|Suvalkų]] ar [[Lomžos gimnazija]]s. 1826 m. mokytis seminarijoje pradėjo vos keliolika klierikų. Jų žymiai padaugėjo tik po [[1863]] m., kai Tikocino dvasinė seminarija buvo prijungta prie Seinų seminarijos, bei [[1893]] m. uždarius [[Kielcai\|Kielcų]] vyskupijos seminariją. [[1865]]-–[[1912]] m. klierikų skaičius Seinų kunigų seminarijoje svyravo nuo 60 iki 80. Stojantieji į kunigų seminariją turėjo būti baigę bent 4 gimnazijos klases. [[1864]]-–[[1903]] m. stojančiųjų į Seinų dvasinę seminariją pasiruošimas labai įvairavo. Ne visuomet vyriausybės nurodymų buvo laikomasi. Pasitaikydavo klierikų, kurie ir nebuvo baigę reikiamo klasių skaičiaus. Seminarijoje XIX a. pabaigoje plito lietuviškos nuotaikos, klierikai lietuviai kaip tautinį himną ėmė giedoti ištrauką iš [[Adomas Mickevičius\|Adomo Mickevičiaus]] ``Pono Tado'': „Tėvyne Lietuva, Tu kaip sveikata“. Lenkijai užgrobus Suvalkiją, ~~1922–~~[[1922]]–[[1930]] m. Seinų kunigų seminarija veikė [[Zypliai\|Zypliuose]], vėliau [[Gižai\|Gižų]] dvare, kol rektorius [[Vincentas Vizgirda]] jai nupirko [[Vilkaviškis\|Vilkaviškyje]] žemės naujiems seminarijos rūmams. Seminarija tęsė veiklą jau kaip [[Vilkaviškio kunigų seminarija]]. == Mokymo programa==

Seinų kunigų seminarija: Skirtumas tarp puslapio versijų