|
==Biografija==
Baigė Baltriškių septynmetę mokyklą, pirmąsias muzikos žinias gavo iš brolio Mečislovo – Baltriškių vargonininko, paskui vargonuoti mokėsi pas Vajasiškio vargonininką Juozą Dugną. Pramokęs vargonuoti, savarankiškai pradėjo vargonininkauti Baltriškių ir Antalieptės parapijose, vėliau Jūžintuose ([[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio r.]]), o [[1955]] – [[1960]] vargonininkavo Skudutiškyje ([[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų r.]]). [[1956]] – [[1960]] neakivaizdiniu būdu choro dirigavimo mokėsi Vilniaus [[Juozas Tallat-Kelpša|J. Tallat-Kelpšos]] muzikos technikume (dėst. V. Cetkauskas), o [[1962]] – [[1968]] choro dirigavimo studijas neakivaizdiniu būdu tęsė [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (dėst. L. Abariaus klasė).
[[1960]] – [[1964]] mokytojavo Alytaus vaikų muzikos mokykloje, vadovavo Politechnikumo ir Autotransporto įmonės chorams, dėstė metiniuose chorvedžių kursuose. [[1964]] – [[1975]] Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos mišriojo choro artistas. Vadovavo Vilniaus elektromechanikos technikumo mišriajam chorui ([[1965]] – [[1969]]), Vilniaus pedagoginės mokyklos merginų kameriniam chorui ([[1975]] – [[1977]]). Merginos (40 dalyvių) Vilniaus miesto ir respublikinėse apžiūrose pelnė pirmųjų ir kitų prizinių vietų, nemažai koncertavo, padarė įrašų radijui. Koncertų programose buvo [[Johanas Sebastianas Bachas|J. S. Bacho]], G. Palestrinos, G. Pergolesi, D. Šostakovičiaus ir kitų kompozitorių kūrinių.
Nuo [[1977]] Vilniaus lengvosios pramonės technikumo merginų choro vadovas (80-100 dalyvių). Merginos [[1978]] ir [[1982]] respublikinėse moksleivių chorų apžiūrose laimėjo antrąsias vietas, o [[1981]] Vilniaus miesto apžiūroje – pirmąją. Chorą parengė [[1978]] ir [[1983]] respublikiniams moterų ir vyrų chorų sąskrydžiams [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[1980]], [[1985]] ir [[1987]] respublikinėms dainų šventėms, konkursuose pelnė prizinių vietų.
[[1969]] – [[1985]] Lietuvos mokslų akademijos mišriojo choro chormeisteris, nuo [[1979]] Vilniaus rajono mokytojų mišriojo choro vadovas. Kolektyvą parengė [[1980]] ir [[1985]] respublikinėms dainų šventėms, [[1990]] Lietuvos tautinei dainų šventei, [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventei ir [[1998]] II Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Vilnius|Vilniuje]]. Choras konkursuose pelnė pirmųjų ir kitų prizinių vietų, koncertų surengė Vilniaus ir Trakų rajonuose, dainavo [[Kaunas|Kaune]] ir [[Vilnius|Vilniuje]], taip pat [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Estija|Estijoje]] ir [[Baltarusija|Baltarusijoje]].
P. Bagdonavičius [[1975]] – [[1980]] Vilniaus pedagoginės ir Vilniaus kultūros mokyklos dėstytojas, nuo [[1980]] rudens Vilniaus [[Juozas Tallat-Kelpša|J. Tallat-Kelpšos]] aukštesniosios muzikos mokyklos (konservatorijos) choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas, kurį laiką direktoriaus pavaduotojas mokyklinei praktikai, iki [[1990]] vadovavo merginų chorui (40 dalyvių). Merginas parengė [[1985]] ir [[1987]] respublikinėms dainų šventėms bei [[1990]] Lietuvos tautinei dainų šventei. Choras konkursuose laimėjo prizinių vietų, padarė įrašų radijui ir televizijai, gražiai pasirodė chorų festivalyje „Jaunimo daina", koncertų surengė [[Vilnius|Vilniuje]], [[Druskininkai|Druskininkuose]], Varėnoje ir Dauguose, talkino choro dirigavimo valstybinių egzaminų programoms. P. Bagdonavičius kurį laiką vadovavo ir neakivaizdinio skyriaus choro studijai. Parengė apie 50 jaunųjų choro dirigentų.
Kai tik buvo grąžinta ([[1989]]) tikintiesiems Vilniaus Arkikatedra, P. Bagdonavičius joje pradėjo vargonininkauti. Suorganizavo du chorus: kamerinį, kurio branduolį sudarė muzikai profesionalai, ir pagrindinį, kuriame gieda tikintieji mėgėjai. Pastaruoju metu jis vadovauja Arkikatedros Bazilikos Mažajam chorui, kuris gieda vakarinėse pamaldose, kai kada pakeičia ir Didįjį Arkikatedros chorą.
|
