Peru-Čilės lovys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: eu:Peru-Txileko fosa
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
Eilutė 4:
Lovys susidarė Naskos ir [[Pietų Amerikos plokštė|Pietų Amerikos]] [[Tektoninė plokštė|tektoninių plokščių]] [[Destruktyvusis pakraštys|destruktyviajame pakraštyje]], ties kuriuo į rytus judanti vandenyninė [[Naskos plokštė]] nyra po Pietų Amerikos plokšte ([[subdukcija|subdukcijos]] zona) ir, ją keldama, formuoja [[Andai|Andų]] kaln
 
Kadangi tai geologiškai labai aktyvi teritorija, Peru-Čilės lovio zonoje dažni galingi [[žemės drebėjimas]]i, tarp kurių paminėtinas stipriausias užregistruotas 9,5 [[magnitudė (geologija)|magnitudėmagnitudės]]s [[Didysis Čilės žemės drebėjimas]] [[1960]] m. gegužės 22 d.
 
Peru-Čilės lovys daro ryškų poveikį Pietų Amerikos vakarinės pakrantės jūrinei [[Ekosistema|ekosistemai]]. Šiame regione pučiantys [[Pasatas|pasatai]] stumia į vakarus šiltą paviršinį Ramiojo vandenyno vandenį, o į jo vietą iš Peru-Čilės lovio gelmės kyla šaltas vanduo, prisotintas mineralinių medžiagų, kurios duoda pradžią mitybinei jūros ekosistemos grandinei (vadinamasis [[El Ninjo]] efektas, arba El Ninjo anomalija (isp. ''El Niño''). Todėl iki šiol Peru ir Čilės pakrantės buvo viena iš žuvingiausiųjų [[Pasaulinis vandenynas|Pasaulinio vandenyno]] vietų. Tačiau pastaruoju metu ši vandens apykaita pradėjo keistis, atitinkamai prasidėjo žuvų rūšių migracija ir/arba nykimas, ir tai sukėlė rimtų problemų Peru ir Čilės žvejybos verslui.