18:12, 30 birželio 2009 versija taisyti Pėstininkas (aptarimas \| indėlis) 8 339 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		00:09, 12 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S wiki sintakse 2 Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Nuno Álvares Pereira''' ([[1360]] m.]] [[liepos 24]] d. – [[1431]] m.]] [[balandžio 1]] d.) buvo garsus [[Portugalija\|Portugalijos]] generolas, sėkmingai kovojęs per 1383-1385 m. krizę, nulėmusią Portugalijos nepriklausomybę nuo [[Kastilijos karalystė]]s. Vėliau jis tapo mistiku. == Jaunystė == [[~~Image~~Vaizdas:Armas pereira.svg\|thumb\|100px\|left\|Nun'Álvares Pereira herbas]] Nuno Álvares Pereira gimė Quinta do Bonjardim, Cernache de Bonjardim parapijoje, netoli [[Serta\|Sertos]] centrinėje Portugalijoje. Jo tėvai buvo donas Álvaro Gonçalves Pereira, Krato vienuolyno vyresnysis, ir Iria Gonçalves do Carvalhal. Jo senelis buvo Gonçalo (Gonçalves) Pereira, 97-asis [[Braga\|Bragos]] archivyskupas ([[1326]]-–[[1349]] m.), o senelė - Teresa Peres Vilarinho. Jis priklausė senai Portugalijos ir Galicijos didikų giminei. 17 metų jis vedė Leonor de Alvim, João Pires de Alvim ir jo žmonos Branca Pires Coelho dukrą ir Vasco Gonçalves Barroso našlę be vaikų (jis pats buvo Mécia Rodrigues de Vasconcelos našlys be vaikų) Vila Nova da Rainha parapijoje netoli Azambujos. Visi jie įskaitant patį Nuno buvo [[Karolis Didysis\|Karolio Didžiojo]] ir Ferdinando I, Ispanijos karaliaus, palikuonys. Eilutė 12: Vėliau, mirus Portugalijos karaliui Fernando I 1383 m. ir jam nepalikus įpėdinio neskaitant Beatričės, kuri buvo ištekėjusi už Kastilijos karaliaus Chuano I, iškilo grėsmė Portugalijos nepriklausomybei. Nuno buvo vienas pirmųjų kilmingųjų, parėmusių Fernando brolio Jono I pretenzijas į sostą. Tiesa, kad Jonas I buvo Portugalijos karaliaus Petro I pavainikis, bet jis buvo geresnis pasirinkimas nei prarasti nepriklausomybę. Po Nuno pirmos pergalės prieš kastiliečius Atoleiros mūšyje ([[1384]] m. balandį) Jonas Nuno paskyrė Portugalijos antruoju konstebliu (''Condestável do Reino'') ir protektoriumi t.y. Portugalijos armijos vadu ir trečiuoju [[Oremas\|Oremo]] grafu. Nuno tuomet buvo tik 23 metų. [[~~Image~~Vaizdas:AljubarrotaBattle.jpg\|thumb\|350px\|Aljubarrota mūšis]] [[1385]] m. balandį karalystės susirinkimas (''Cortes'') pripažino Joną Avizą Portugalijos karaliumi Jonu I. Tai sukėlė Kastilijos invaziją, nes Chuanas I norėjo apginti savo žmonos teisę į sostą. Nuno Álvares Pereira kovojo su kastiliečiams ištikimais Portugalijos miestais, kurių dauguma buvo šiaurėje. Rugpjūtį jis vadovavo portugalams Aljubarrota mūšyje, po kurio kastiliečiai pasitraukė. Po 1383-1385 m. krizės Jonas I suteikė Nuno antrojo Arraiolos grafo ir septintojo Barcelos grafo titulus. Tuo metu Portugalijoje buvo tik trys grafystės ir titulai buvo atimti iš Kastilijai ištikimų kilmingųjų. Jis taip pat tapo 38-uoju šalies ''Mordomo-Mór''. Neleisdami Chuanui atsikvėpti portugalai kelis kartus nusiaubė Kastilijos miestus ir jo saugojosi, kol [[1390]] m. Ispanijos karalius mirė. Galutinė taika ir nepriklausomybės pripažinimas atėjo [[1411]] m. [[spalio 30]] d. pasirašius Ayton-Segovia sutartį. Nuno Álvares Pereira su žmona Leonor de Alvim susilaukė tik vienos dukters Beatriz Pereira de Alvim, kuri ištekėjo už Alfonso, pirmojo Barcelos ir pirmojo Bragancos grafo Jono I sūnaus. Taip per moterišką liniją Nuno tapo [[Bragansos\|Bragansų]], kurie valdė Portugaliją [[1640]]-–[[1910]] ir [[Brazilija\|Braziliją]] [[1822]]-–[[1889]] m. protėviu. == Religinis gyvenimas == Eilutė 36: {{commons\|Nuno Álvares Pereira}} {{DEFAULTSORT:Pereira, Nuno Álvares}} [[~~kategorija~~Kategorija:Portugalijos asmenybės]] [[ar:نونو ألفارس بيريرا]]

Nuno Álvares Pereira: Skirtumas tarp puslapio versijų