Nacių okupacija Lietuvoje: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vajezus (aptarimas | indėlis)
Anuliuotas naudotojo 78.58.157.148 (Aptarimas) darytas keitimas 1754677
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
Eilutė 17:
Tik užėmus Lietuvą didžiausią valdžią turėjo šalyje vokiečių karo vadai, vėliau karo komendantai. Vokiečiai panaikino visas piliečių teises ir laisves. Uždrausti susirinkimai ir eismas. Karo komendantai uždraudė išeiti iš namų nuo 21 iki 5 ryto. Valstiečiams nustatytos natūrinės duoklės, už kurių nevykdymą bausta mirties bausme, duokles išieškodavo apygardų ir apskričių viršininkai. Darbininkams už drausmės pažeidimus buvo taikomas [[areštas]], baudos. Represijų mastas išsiplėtė 1944 m. priėmus nutarimą dėl ypatingų priemonių saugumui užtikrinti Lietuvos generalinėje srityje, juo leista asmenį ištremti, bausti didelėmis baudomis ir panašiai. Buvo net įvesta kolektyvinė atsakomybė už partizanų veiksmus.
 
[[1941]]-[[1944]] m. Lietuva buvo įtraukta į vokiečių [[Ostlandas|Ostlando reichskomisariatą]] kaip Lietuvos generalinė sritis, valdoma civilinės administracijos. Į Ostlandą taip pat įėjo Lietuva, Latvija, Estija ir didžioji Baltarusijos dalis. Šis regionas buvo skirstomas į 6 apygardas. Nuo [[1942]] m. [[balandžio 1]] d. Lietuvos generalinei sričiai taip pat priklausė Svyrių ir Ašmenos apskritys ir dar kai kurie lietuvių etninių žemių valsčiai bei vietovės dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
 
Reicho komisaras įsikūrė Rygoje. Lietuvai vadovavo generalinis komisaras Adreanas fon Rentelnas (dirbo Kaune). Jis turėjo didelį valdymo aparatą, kurio daugelis skyrių ir poskyrių atitiko lietuvių sudarytąsias valdymo struktūras: politinę ir ekonominę valdybas, karo, darbo ir socialinių reikalų skyrius. Vietose, kur buvo žydų getai, komisarai pasiskyrė patarėjus žydų reikalams. Komisarai pasiskyrė patarėjus ir lietuvių klausimais. Buvo ir generaliniai tarėjai atskiroms ūkio šakoms. Generaliniam komisarui buvo pavaldi ir slaptoji ir saugumo policija ([[SD]] ir [[gestapas]]).
Eilutė 33:
Žydų pogromai ir žudynės prasidėjo pirmosiomis Vokietijos karo su Tarybų Sąjunga dienomis. Lietuvoje dėl vykdytos žydų naikinimo politikos žuvo ypač didelis nuošimtis žydų gyventojų lyginant su kitomis Europos šalimis, nes vokiečių puolimas buvo staigus ir žydai negalėjo ir nespėjo pasitraukti. Dovo Levino „Yad Vashamo studijoje“ (vol. XVI) teigiama, kad 1941m. birželio 23 d. į Rusiją pasitraukė 15 000 žydų. Adolfo Damušio duomenimis, iš 234 000 Lietuvos žydų karo metais buvo nužudyta 165 000, t.y. – 70 proc. Dar 13 000 vokiečiai išvežė į Estiją. 7000 buvo deportuoti į Rusiją dar 1940 m. 6000 žydų emigravo į užsienį 1939-1940 m. Išliko gyvi Lietuvoje ir išėjo gyvi iš vokiečių koncentracijos stovyklų – 28 000.
 
[[CategoryKategorija:Lietuvos istorija]]
 
[[en:Occupation of Lithuania by Nazi Germany]]