Marsilijus Fičinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 baitai pašalinti ,  prieš 12 metų
S
wiki sintakse 2
S (robotas Pridedama: th:มาร์ซิลิโอ ฟิชีโน; smulkūs taisymai)
S (wiki sintakse 2)
Pirmiausia išvertė legendiniam Hermiui Trismegistui priskirtus hermetinius raštus, po to ėmėsi Platono. Iki tol buvo žinomi tik trijų [[Platonas|Platono]] dialogų („Timėjas“, „Fedonas“, „Menonas“) vertimai į lotynų kalbą. M. Fičinas išvertė visus kitus Platono raštus ir parengė jų komentarus. be to, jis išvertė į lotynų kalbą neoplatonikų Plotino, Jamblicho, Porfirijo, Proklo veikalus, [[Bizantija|Bizantijos]] filosofo Mykolo Pselo raštus, dalį Areopagtikų, orfikų himnus, [[Hesiodas|Hesiodo]] „Teogoniją“ (neišliko) ir kt.
 
Netrukus jis tapo vienu iš autoritetingiausių to meto mokslo žmonių. Savo šalinikus Florencijoje jis subūrė į Platono akademiją, kuri gyvavo [[1459]] [[1521]] m. M. Fičino netraukė pasaulietinis gėris – visą gyvenimą jis ieškojo aukščiausios tiesos. Sulaukęs 42 metų, jis buvo įšventintas į dvasininkus ir gavo kanauniko titulą. Mirė Karedžyje, skaitydamas Platoną.
 
== Kūryba ==
M. Fičinis rašė daugiausia lotyniškai. Vienas kitas veikalas buvo parašytas ir italų kalba. Reikšmingiausias jo darbas, kuriame sistemingai išdėstyta jo koncepcija, yra „Platoniškoji teologija apie sielų nemirtingumą“ (''Theologia platonica de immortalitate animarum'', parašyta [[1469]] [[1474]] m., išleista [[1482]] m.). Iš mažesnės apimties M. Fičino veikalų paminėtini traktatai „Apie krikščionių religiją“ (''De christiana religiora'', [[1474]] m.), „Apie meilę, arba apie Platono Puotą“ (''Sopra lo amore ovvero Convito di Platone'', [[1489]] m.) ir kt.
 
== Šaltinis ==
427 096

pakeitimai