Lietuvių švietimo draugija Rytas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Sutrumpinimo Lietuvos panaikinimas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
Eilutė 1:
'''Lietuvių švietimo draugija „Rytas“''' arba '''„Ryto“ draugija''' – visuomeninė [[Lietuva|Lietuvos]] [[švietimas|švietimo]] organizacija, steigusi mokyklas ir vadovavusi švietimui [[lietuvių kalba]] Rytų ir Pietryčių Lietuvoje, veikusi [[1913]]-[[1938]] m. Draugijos veikla atkurta [[2004]] m. [[balandžio 3]] d.
 
== Istorija ==
Eilutė 6:
Steigiamasis „Ryto“ draugijos susirinkimas įvyko [[1913]] m. Vilniuje, Visų šventųjų bažnyčios klebonijoje. Steigėjai [[Jonas Basanavičius]], [[Antanas Smetona]], [[Liudas Gira]] ir kunigai [[Vladas Mironas]], [[Alfonsas Petrulis]], [[Klemensas Maliukevičius]]. Susirinkime, pasak protokolo, dalyvavo 1) generolas [[Augustinas Paškevičius|Aug. Paškevičius]], 2) kun. V. Jazukevičius, 3) J. Kairiūkštis, 4) kun. [[Petras Kraujalis|P. Kraujalis]], 5) kun. J. Kukta, 6) kun. P. Bieliauskas, 7) kun. V. Zajančauskas, 8) kun. P. Kemėšis, 9) kun. A. Jakavonis, 10) K. Strazdas, 11) kun. J. Kubilius 12) kun. A. Varnas, 13) I. Kubilius ir 14) kun. J. Stasiūnas. Susirinkimo pirmininku buvo išrinktas d-ras J. Basanavičius, sekretoriavo L. Gira. Paskaičius draugijos statutą, steigėjų buvo priimti visi 14 narių. Kiek vėliau dar priimti kun. T. Brazys, [[Donatas Malinauskas|D. Malinauskis]] ir Em. Vileišienė. Į „Ryto“ draugijos pirmąją valdybą, atsisakius kandidatuoti P. Kraujaliui ir 5 kitiems, slaptu balsavimu išrinkti kun. J. Kukta (21 balsas), kun. V. Mironas (20 balsų), L. Gira (20 balsų), kun. J. Steponavičius (19 balsų – jis ir tapo valdybos pirmininku), dr. J. Basanavičius (18 balsų), J. Kairiūkštis (18 balsų). Kandidatais liko A. Smetona (17 balsų) ir kun. K. Maliukevičius.
 
Draugija įsikūrė [[Petras Vileišis|Vileišių]] rūmų pirmame aukšte. Vien [[1913-]]–[[1915]] m. buvo įsteigta per 120 lietuviškų mokyklų Vilnijos krašte. [[1916]] m. vokiečių okupantai „Ryto“ draugiją uždraudė, tačiau vėliau jai vėl leista veikti. [[1919]]-[[1920]] m. kai kurias draugijos mokyklas perėmė valstybė, bet [[1921]] m. didžiąją krašto dalį užėmė [[lenkai]]. Okupacinė Vilniaus prokuratūra iškratė „Ryto“ centro valdybą, penki jos nariai įkalinti Lukiškių kalėjime, vėliau ištremti už demarkacinės linijos. [[1922]] m. [[birželio 19]] d. dr. J. Basanavičiaus bute „Ryto“ draugijos pirmininku išrinktas kun. Petras Kraujalis, kuris pareigas ėjo iki mirties [[1932]] m. Jį pakeitė kunigas [[Kristupas Čibiras]], būsimasis arkivyskupas [[Mečislovas Reinys]].
 
„Ryto“ draugijos mokytojai, vykdantys nepriklausomos Lietuvos vyriausybės ir užsienio lietuvių finansuojamos draugijos vadovybės nurodymus, nebuvo lojalūs lenkų okupacinei valdžiai, dažnai su ja konfliktuodavo. Dažniausiai bendraujama buvo peticijomis, ypač, kai buvo uždaromos lietuviškos mokyklos. [[1927]] m. „Rytas“ išlaikė 100 lietuviškų pradžios mokyklų su 4000 mokinių, 50 vakarinių kursų su 1767 klausytojais, [[Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija|Vytauto Didžiojo gimnaziją]] (439 mokiniai), lietuvių mokytojų seminariją (291 studentas). [[1932]]-[[1935]] m. uždarius visas lietuvių mokyklas ir vietoje jų atidarius 100 lenkiškų [[Juzefas Pilsudskis|Juzefo Pilsudskio]] mokyklų, [[1938]] m. buvo uždrausta ir „Ryto“ draugijos veikla.
 
Tačiau po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, lietuviškų mokyklų steigimu ėmė domėtis, o kartu ir organizuoti jų atidarymus ,,Vilnijos” draugija.