Kauno tvirtovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kalbos klaidų taisymas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
Eilutė 22:
 
[[Vaizdas:Kauno tvirtovė I fortas 1.jpg|thumb|[[I Kauno fortas|I fortas]]]]
[[1881]]-[[1889]] m. pastatyti I-VIII fortai. VIII fortas tada dar buvo vadinamas [[Linkuva (Kaunas)|Linkuvos]] įtvirtinimu ir tik vėliau gavo forto vardą. [[1910]]-[[1913]] m. – IX ir pradėta X ir XI fortų statyba. Tvirtovės įgulai apgyvendinti [[1886]]-[[1896]] m. [[Šančiai|Žemuosiuose Šančiuose]] ir [[1895]]-[[1899]] m. [[Aukštoji Panemunė|Panemunėje]] pastatyti kareivinių miesteliai. Karininkams buvo skirti mūriniai dviejų aukštų pastatai su atskirais butais, [[puskarininkis|puskarininkiams]] – mediniai vieno aukšto pastatai, kareiviams – mūriniai trijų aukštų pastatai su bendromis patalpomis. Panemunėje [[1912]] m. įrengtas [[aerodromas]] (pirmas Kaune), Šančiuose – arklidės, grūdų sandėliai, gaisrinė, [[Aleksotas|Aleksote]] – dujinis malūnas, maisto sandėliai. Nemažai kareivinių ir įvairių karinių sandėlių buvo pastatyta [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]] ir [[Vilijampolė]]je.
 
Kelis kartus didesnėje nei miesto teritorija išsidėstę gynybiniai objektai bei kitos paskirties pastatų kompleksai sąlygojo kelių tinklo susiformavimą. Prieš pradedant statybos darbus, pirmiausiai buvo tiesiami kapitaliniai, dažniausiai akmenimis grįsti keliai. Keliai jungė svarbius karinius objektus vieną su kitu ir su miestu. Tai turėjo labai didelę įtaką plečiantis miestui ir augant priemiesčiams.
 
[[1891]]-[[1895]] m. pagal karo inžinieriaus Konstantino Limarenkos projektą pastatytas [[Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia|Įgulos soboras]], Šančiuose ir Fredoje pastatytos kariuomenei skirtos [[cerkvė]]s, Aukštuosiuose Šančiuose įrengtos karių kapinės. [[Naujamiestis (Kaunas)|Kauno Naujamiestyje]] įsikūrus svarbiausioms tvirtovės įstaigoms ir pastačius soborą, faktiškai buvo užbaigtas formuoti naujas Kauno, kaip karinės tvirtovės miesto, centras.
 
Kadangi tuometinės statybos sparta neprilygo technikos ir statybos pramonės vystimosi spartai, senieji 8 fortai (išskyrus VII, kuris visą laiką laikytas pačiu silpniausiu ir mažiausiu) buvo vis tobulinami ir net keliskart perstatomi. Vos tik baigus tvirtovės statybos darbus, buvo nuspręsta tvirtovę žymiai patobulinti, iš dalies rekonstruoti seniau pastatytus fortus bei įtvirtinimus.