[[1941]] m. baigė [[VU|Vilniaus universitetą]], [[1941-]]–[[1945]] dirbo [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]]. [[1940]] m. gruodžio mėn. vienas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos sumanytojų ir steigėjų. [[1941]] m. [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] dalyvis. Leido pasipriešinimo spaudą, organizavo radijo laidas. Nuo [[1943]] m. [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto]] narys. Per nacių okupaciją gestapo suimtas, kalintas [[Berlynas|Berlyne]]. Kalėjime susirgo [[pleuritas|pleuritu]]. Rusams [[1945]] m. užėmus kalėjimą paleistas, grįžo į Lietuvą. Tačiau greit patyrė, kad jį išdaviko darbams nori užverbuoti rusų saugumiečiai, todėl netrukus tik partizanams žinomu keliu pasitraukė į užsienį. Tarybų Lietuvos sieną kirto, turėdamas pasą svetima, Karolio Drungos, pavarde, kuri liko visam gyvenimui.
Atvykęs į [[Vokietija|Vokietiją]] gyveno [[Tiubingenas|Tiubingene]]. Ten susipažino su mokytoja Birute Sirutyte, gimusia [[Marijampolė]]s knygų leidėjo Broniaus Siručio šeimoje. Tiubingene [[1948]] m. jiems gimė sūnus [[Mykolas Drunga]].
[[1946]]-–[[1947]] m. VLIK ir Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio užsienio delegatūros veikėjas, vienas Lietuvos rezistencinės santarvės steigėjų. [[1956]]-–[[1959]] m. Vokietijos Lietuvių bendruomenės veikėjas, [[1958]]-–[[1959]] m. tarybos ir valdybos pirmininkas. Buvo patyręs septynias plaučių operacijas, todėl JAV imigracijos tarnybos dėl nacių kalėjimuose sugadintos sveikatos ilgai neišdavė JAV vizos. Tik 1959 m. Drungų šeima emigravo į JAV, apsigyveno Čikagoje.
Dirbo polimerų pramonėje. Kurį laiką buvo [[JAV Lietuvių bendruomenė]]s Čikagos apygardos valdybos pirmininkas. <ref> [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], V t. 634 psl. </ref>
